Organizme keičia bakterijas
Pastaraisiais dešimtmečiais imta itin gausiai naudoti vis modernesnius antibiotikus, todėl, anot medikės, gali susidaryti labai grėsminga situacija – galime numirti nuo paprasčiausio sinusito, tonzilito ar plaučių uždegimo.
"Kaskart, kai išgeriate atibiotikų, jei nebūtina jų vartoti, sau nė trupučio nepadedate, nes bereikalingai vartojami antibiotikai ne tik padidina bakterijų atsparumą šiam vaistui, bet ir daugeliui jam giminingų preparatų. Taip atsitinka netgi tada, kai organizme tąkart nebūna kenksmingų bakterijų, o yra tik virusų, – sako gydytoja. – Organizme visada yra naudingų bakterijų, kurios kelis kartus veikiamos tų pačių antibiotikų, įgyja imunitetą, o paskui jį mielai perduoda kenksmingoms bakterijoms, kai šių atsiranda. Todėl kai jau iš tiesų reikia gerti antibiotikų, šie nebepadeda, o vis naujesni antibiotikai, deja, "nedygsta" taip sparčiai, kaip grybai po lietaus."
Beverčiai, kovojant su virusais
Anot medikės, nors žmonėms dažnai patariama nesigriebti antibiotikų susirgus peršalimo ligomis, tačiau retas kuris paiso tokių įspėjimų. "Jei galėtų, tai ir slogą antibiotikais gydytų", – stebisi gydytoja. Gerklės skausmą, kosulį ar blogą savijautą dažniausiai sukelia ne bakterijos, bet virusai, o antibiotikai skiriami bakterinėms infekcijoms gydyti. Virusinės ir bakterinės infekcijos pasireiškia skirtingai. Jei pakilo temperatūra per 39 laipsnius, skauda gerklę, kamuoja sloga ir kosulys, ant lūpų atsirado vandeningų pūslelių, ašaroja akys, vadinasi, susirgote virusine infekcija. Užkimęs balsas, švokščiantis kvėpavimas byloja apie besivystantį bronchitą ar laringitą, beje, taip pat virusinės kilmės ligas, kurioms gydyti antibiotikai nevartojami. Įtarti, jog susirgote bakterine infekcija, galite tuomet, jeigu užklupo ausies skausmas, iš jų arba iš akių tekančios pūlingos išskyros, limfmazgių padidėjimas, jų skausmingumas, kaklo tinimas, pūlinga angina ir pan., tačiau net ir įtarus sergant bakterine infekcija negalima griebti bet kokių po ranka pasitaikiusių antibiotikų.
Paskirti tinkamų antibiotikų, nustatęs diagnozę, gali tik gydytojas, nurodęs jų dozę, vartojimo trukmę ir kt. "Būtų idealu, jeigu atėjus pacientui mes iškart galėtume tiksliai žinoti, kokia bakterija jam sukėlė ligą. Tuomet galėtume labai taikliai skirti tinkamą antibiotiką, tačiau kol kas, skirdami vaistų, remiamės anamneze, klinika bei savo praktine nuovoka", – sako gydytoja.
Pagrindinis vaistas – skysčiai
Sergant virusine infekcija, normalu karščiuoti iki 38-39 laipsnių. Tuomet organizmas gamina antikūnus ir temperatūros iki 38 laipsnių nei suaugusiems, nei vaikams nereikia mažinti, nes organizmas pats pajėgus apsiginti nuo infekcijos. Suaugęs žmogus virusine infekcija paprastai serga 3-5 dienas.
"Būna, kad temperatūra ima kristi tik ketvirtą parą, tačiau dėl to nereikia nuogąstauti, – perspėja medikė. – Kosulys taip pat nedingsta iš karto, kadangi virusas pažeidžia kvėpavimo takų virpamąjį epitelį, todėl ir ko atsiranda dirglumas bei kosulys."
Pakilus temperatūrai nederėtų eiti į darbą – pajutus pirmuosius ligos požymius ir praleidus kelias dienas gerai vėdinamose patalpose galima išvengti užsitęsusios ligos eigos. Būtina gerti kuo daugiau skysčių, priešingu atveju, dėl jų stokos gali atsirasti komplikacijų. Tinka arbata, sultys, tačiau geriausias gėrimas, anot medikės, yra vanduo.
Prireikus temperatūrą geriausia mažinti paracetamoliu, kurio yra visuose vaistuose nuo peršalimo. "Žmonės turėtų daugiau pasitikėti mumis, deja, itin dažnas, vos sukarščiavęs, vietoj vaistažolių arbatos skuba gerti antibiotikus, tik dar labiau nualindamas organizmą, – dalijasi patirtimi gydytoja. – O pati didžiausia bėda yra ta, kad geria tuos, po kurių kiti antibiotikai keletą savaičių būna visiškai neveiksmingi, tad nieko nuostabaus, jog liga užsitęsia. Be to, didėja komplikacijų rizika."
Vartoti antibiotikus reikia mokėti
Klystate, jeigu manote, jog gerdami antibiotikus užbėgsite būsimoms komplikacijoms už akių arba sutrumpinsite ligos trukmę. Anaiptol, juos vartodami tik sumažinsite organizmo atsparumą bei padidinsite riziką užsikrėsti grybelinėmis ligomis. Antibiotikai nevartojami ir profilaktiškai, tad nesigriebkite antibiotikų, jei užkrečiama liga susirgo kas nors iš namiškių. Tačiau jeigu jau geriate antibiotikus, kuriuos jums paskyrė gydytojas, vartokite juos medikų nurodyto laiko intervalais bei reikiamomis dozėmis ir jokiu būdu nenutraukite gydymo, pajutę pagerėjusią savijautą – dar nesunaikintos bakterijos įgyja atsparumą vartojamam vaistui, tad kitą kartą taip lengvai nepasiduos.
Kada geriami antibiotikai – prieš valgį ar po valgio, priklauso nuo jų rūšies. Vienus iš jų organizmas geriau pasisavina, kai jie geriami valandą prieš valgį, kitus – porą valandų po valgio, tretiems valgis neturi įtakos. Jeigu gydytojas, skyręs antibiotkių, nepaaiškino, kaip juos varoti, atidžiai perskaitykite vaisto instrukciją. Gydydamiesi antibiotikais, nepamirškite vartoti daug skysčių, kurie padės iš organizmo pašalinti toksinus, sąlygojančius jūsų prastą savijautą bei energijos trūkumą. Niekada tuo pačiu metu negerkite jokių kitų vaistų, vitaminų ar pieno produktų, nes jie trukdo organizmui pasisavinti vartojamus vaistus. Venkite valgyti mielinių kepinių, pelėsinio sūrio ar grybų, negerkite alaus, nes šie produktai sudaro palankias sąlygas grybeliams, žarnyne pakeitusiems "gerąsias" bakterijas, daugintis.
Po antibiotikų kurso gerkite daug rūgpienio, kefyro, "gyvo" jogurto, kurie padės kuo greičiau atkurti pakitusią žarnyno veiklą. Antibiotikai sunaikina ne tik ligas sukeliančias, bet ir nuo jų apsaugančias bakterijas, todėl, norėdami išvengti padidėjusios rizikos užsikrėsti grybeliu, itin kruopščiai laikykitės asmens higienos.
Nėra nė vieno "švento" vaisto
Sena gera patarlė byloja, jog gydytis visada nesveika, sveika tik nesirgti. Iš tiesų, anot medikės, be antibiotikų neišsivaizduojamas daugelio ligų gydymas, tačiau reikia nepamiršti ir šalutinio jų poveikio. Kadangi antibiotikai nemoka atsirinkti, kur gerosios, o kur blogosios bakterijos, tad naikindami blogąsias neaplenkia ir gerųjų bakterijų. Be to, jie išbalansuoja natūralią žarnyno, odos ir kitą mikroflorą. Ilgas antibiotikų vartojimas neretai sukelia virškinimo sutrikmus, o per dažnas jų vartojimas susilpnina organizmo imuninę sistemą, sukelia alergines reakcijas, toksiškai veikia inkstus ir kepenis. Dažnas antibiotikų vartojimas sąlygoja sumažėjusį organizmo atsparumą kandida ir kitoms grybelinėms infekcijoms. Be reikalo vartojant antibiotikus, formuojasi jiems atsparios bakterijos, kurias žmogus perduoda kitiems, tad nukenčia ne vienas žmogus, bet visa visuomenė.
Yra virusinių ligų, kurias gydant antibiotikais galima pakenkti pacientui – antibiotikas, sureagavęs su ligos sukėlėju, gali pažeisti kepenis, sukelti odos bėrimus.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Autorės nuotr. Antibiotikas – galingas vaistas, tačiau net ir pats nekalčiausias vaistas žmogaus organizme gali sukelti pašalinį poveikį, todėl vaistus reikia vartoti tik tuomet, kai iš tiesų juos reikia vartoti", – pataria šeimos gydytoja Audronė Vanagienė.
