Taip LRT RADIJUI sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas. Anot jo, grūdinimasis apima ne tik atsparumą šalčiui, bet ir šilumai, nes vis karštesnės vasaros sukelia daug problemų.
– Kas yra grūdinimasis?
– Pasak mokslininkų, grūdinimasis yra procedūrų sistema, formuojanti žmogaus atsparumą nepalankiems meteorologiniams veiksniams. Ne tik šalčiui, bet ir karščiui, juk vasaros karštėja, tai sukelia problemų. Grūdinimasis turi būti suprantamas plačiai. Tai mūsų imuninės sistemos paruošimas atsilaikyti prieš infekcijas. Taip pat ir psichikos grūdinimas, pavyzdžiui, prieš stresą.
Žmogus civilizacijos eigoje ėmė šiltai rengtis, tapo mažai veikiamas nepalankių meteorologinių sąlygų. Tai veikia jo atsparumą. Net ir naminiai gyvūnai, kai tik oras atšąla, yra aprengiami. Jie taip pat nėra tokie užsigrūdinę kaip, pavyzdžiui, kiemsargis šuo, kiaurą dieną būnantis lauke.
– Kada reikia pradėti grūdintis?
– Mes grūdinamės nuo pirmųjų gyvenimo dienų, kai vos gimę patenkame į daug šaltesnę aplinką, iš pradžių ne visai draugišką. O grūdintis galima pradėti bet kuriuo metų laikų – ar vasarą, ar rudenį.
Vienas pagrindinių kriterijų – saikas, susijęs su sveiku protu. Pradėti grūdintis reikia nuo mažesnės trukmės, ne tokios ekstremalios temperatūros. Sveikas žmogus gali grūdintis palaipsniui. Žinoma, egzistuoja ir stresinis grūdinimasis.
Grūdinantis vandeniu, pradėti reikia ne nuo šalto vandens, o oro vonių. Reikėtų kuo daugiau atidengti kūną, vėliau pradėti apsitrinti vandeniu. Jo temperatūra turėtų būti 30–35 laipsniai, palaipsniui galima ją mažinti. Grūdinimas gali apimti visą kūną arba atskiras jo dalis.
Pixabay.com/Esther Merbt nuotr.
Žmonėms, linkusiems sirgti angina, visada patariu prausiantis paimti vandens ir paskalauti juo gerklę. Tai reikia daryti nuolatos. Viena iš grūdinimosi sąlygų – jo reguliarumas. Tai kaip treniruotė – jei praleidote, reikia pradėti iš naujo. Grūdinimasis yra įprotis visam gyvenimui.
– Kaip grūdintis ore?
– Pavyzdžiui, grūdina ėjimas pėsčiomis į darbą ir iš jo bet kokiu oru. Reikėtų stengtis neapsirengti per šiltai. Apsirengus mažiau bus greičiau judama, sušylama savo organizmo sąskaita. Svarbiausia sąlyga – pakeisti savo mąstymą ir suprasti, kad grūdintis taip pat būtina, kaip ir plauti rankas, valyti dantis ir pan. Grūdinimasis turi būti automatinis, apie tai nereikėtų net galvoti.
– Kokios dar priemonės grūdina?
– Kai kurie vaikšto basi, kopia į kalnus. Valios ugdymas yra mūsų psichinės sveikatos grūdinimas. Taip pat grūdina pirtis, karštas oras, šaltas vanduo. Grūdinimosi trukmė gali būti įvairi. Sakoma, kad jei įgūdis formuojasi tris mėnesius, apie jį nebereikės galvoti sąmoningai, jis bus atliekamas automatiškai.
– Ką daryti, jei pradėjęs grūdintis žmogus jaučiasi negerai?
– Kiekvienas žmogus yra kitoks. Visada reikia klausytis savęs. Vienas žmogus tas procedūras gali atlikti ilgiau, kitam jų pakanka mažiau ir švelnesnių. Jas reikia pasirinkti pagal savo organizmą. Nereikia persistengti, ypač pradedant.
Galima pastebėti, kad užsigrūdinę žmonės rečiau serga peršalimo ligomis. Žinoma, kartais jie suserga infekcinėmis ligomis, tačiau daug lengviau. Jei žmogus serga širdies, kraujagyslių, sąnarių ar inkstų ligomis, nereikėtų grūdintis labai ekstremaliai.
Rasa Pekarskienė
LRT RADIJO laida „Sveikata“
Pixabay.com/jools_sh nuotr.
