Gal daryti įtaką protiniam atsilikimui
šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Benediktas Morkus sako, kad įvairūs mobilųjų telefonų tyrimai jau atlikti, ir nors nėra visiškai įrodyta, kokį poveikį mobilusis telefonas daro sveikatai, bet vaikams jie turį negiamo įtakos.
„Mobiliųjų telefonų elektromagnetinis spinduliavimas neigiamai veikia jaunas ląsteles, — sako B. Morkus. — Mobiliuoju telefonu neturėtų naudotis vaikai iki 7 — 8 metų amžiaus. Taip pat ir nėščios moterys. Kuo jaunesnis organizmas, tuo labiau jis veikiamas elektromagnetinio spinduliavimo“.
Specialisto teigimu, kai skambiname pašnekovui ir su juo kalbame, elektromagnetinis spinduliavimas veikia tik skambinantį žmogų — atsiliepusiajam į skambutį elektromagnetinis spinduliavimas įtakos nedaro. Spinduliuotės kiekis priklauso ne tik nuo pokalbio trukmės, bet ir nuo telefono galios, kuri gali būti ir iki 20 vatų.
„Geriausia naudoti mažiau galingus mobiliuosius telefonus — iki 2 vatų, — pataria B. Morkus. — Tokie telefonai yra labiausiai paplitę. Perkant būtina pasižiūrėti, koks yra mobiliojo telefono galingumas, kad būtų galima imtis atsargumo priemonių.
Vaikams nepatartina pirkti galingesnius nei 2 vatų telefonus. Mobiliųjų telefonų spinduliavimas neigiamai veikia vaiko akių lešiukus, gali nusilpti regėjimas. Elektromagnetinės bangos veikia ir centrinę nervų sistemą, ją dirgina, tad gali vystytis psichiniai sutrikimai, net protinis atsilikimas„.
Pasak specialisto, telefonu kalbėti reikėtų kuo trumpiau. O telefono aparato nereikėtų stipriai spausti prie ausies, nes kaulas yra laidus ir elektromagnetiniai spinduliai lengviau pasiekia centrinę nervų sistemą. „Būtina laikytis 2 — 3 centimetrų atstumo nuo ausies“, — kalba B. Morkus.
Visuomenės sveikatos centro specialistas pataria mobiliuosius telefonus laikyti toliau nuo kūno, mažiausiai 20 — 50 centimetrų atstumu. Nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo, kadangi ne tik pokalbio metu yra spinduliuojami elektromagnetiniai spinduliai, kurie gali neigiamai veikti sveikatą.
„Ir SMS žinutė suteikia vienkartinę spinduliavimo dozę. Ji yra nedidelė, tad, atrodo, būtų saugiau bendrauti SMS žinutėmis, bet jei jų išsiunčiama ir gaunama daug, elektromagnetinio spinduliavimo gaunama tiek, kiek ir pokalbio metu“, — perspėja B. Morkus.
Turi ir ikimokyklinukai
Medelyno pagrindinės mokyklos pradinių klasės mokytojos metodininkės Reginos Bartkevičienės teigimu, vaikai mobiliuosius telefonus atsineša jau į pirmą klasę.
„Ar vaikas naudojasi mobiliuoju telefonu per pamoką, priklauso nuo mokytojo. Mes su savo klasės vaikais buvome susitarę, kad prieš pamoką telefoną išjungia, o įsijungia tik po pamokų. Paskui leidome dar per pertraukas įsijungti, jei tėveliams nori žinutę parašyti, — kalba R. Bartkevičienė. — Iš mano 21 išleistų ketvirtokų, mobiliuosius turėjo 7 — tik trečdalis. Tarp pirmokėlių klasėje būna kokie 4 — 5 mobilieji telefonai. Net keli ikimokyklinės grupės vaikučiai turėjo telefonus“.
šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis kalba, kad gimnazijoje stengiamasi įtvirtinti nerašytą taisyklę: išjungti telefoną per pamokas.
„Per pamoką neturi skambėti nei mokytojos, nei mokinio telefonas. Nebent būtų tikrai ypatingas atvejis, kai laukiama svarbaus skambučio ar atsitiko nelaimė, bet mokinys tokiu atveju turi įspėti mokytoją. Tačiau vaikai dažnai sureikšmina paprastus dalykus, — kalba R. Budraitis. — šiuolaikinės technologijos yra nuostabus dalykas, bet per jas prarandami dvasiniai dalykai: mažiau skaitoma knygų, niekas neberašo tikrų laiškų. Elektroninis paštas ir SMS žinutės įtakoja ir mokinių rašymo lietuvių kalba kokybę. Žinoma, nuostabu, kai gali tiesiogiai telefonu ar internetu bendrauti su žmogumi, kuris yra toli, tačiau taip bendraujant, yra prarandamas žmogiškasis artumas“.
šiaulių Didždvario gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Živilei Muzikavičiūtei atrodo, kad gimanzijoje visi vaikai turi mobiliuosius telefonus. Paklausta, ar mokiniai nepradeda rašyti per pamokas į sąsiuvinius „švepla“ telefonine kalba, mokytoja atsako, kad tikrai ne.
„Žinoma, netaisyklingos kalbos vartojimas nepadeda mokytis lietuvių kalbos, tačiau vaikai kol kas rašo ir šneka taisyklingai. Darbų pakraščiuose randu tik visokių telefoninių simbolių — šypsenėlių, veidukų — , bet jie skirti ne man“, — kalba Ž. Muzikavičiūtė.
Keičia bendravimo įpročius
šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro psichologė Nijolė Liubinskienė mano, kad visuomenėje nėra tokio prigijusio reiškinio, kuris neturėtų pliusų ir minusų.
„Suaugusiems žmonėms mobilusis telefonas palengvina darbą, bet ir jie tampa priklausomi nuo jo. Telefono turėjimas dirgina tiek suaugusįjį, tiek vaiką — laukiama žinios, laukiama skambučio. Tas nuolatinis laukimas pririša prie telefono, — kalba psichologė.
Pasak N. Liubinskienės, viskas priklauso nuo asmenybės, tačiau vaikas yra dar tik besiformuojanti asmenybė, tad jį mobilusis telefonas veikia kitaip: telefonas tampa ne ryšio palaikymo priemone, o žaidimo poreikį tenkinančiu daiktu.
Vaikas nuolat šneka, žaidžia, spaudo mygtukus, bet ne tiek, kiek reikėtų. Skurdėja bendravimas, vaikas sunkiau susikaupia ir paskirsto dėmesį, tampa irzlus. Tėvams praktiškai neįmanoma sukontroliuoti, ką vaikas veikia su telefonu — kiek šneka, ką veikia.
Sigita šIMKUTĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
“Šiaulių kraštas”
