Dabartiniam žmogui ruduo asocijuojasi su sloga, kosuliu ir nuolatinėmis ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Kaltas ir oras, ir niūri nuotaika. Tai ir savotiškas atpildas už vasaros saulės agresiją.
Visų rudens ligų, vadinamų peršalimu, sukėlėjai – bakterijos bei virusai. Dauguma jų nuolat gyvena mūsų organizme, dažniausiai ant ryklės ir nosiaryklės gleivinės. Kodėl nesergame nuolat? Todėl, kad bakterijų dauginimąsi riboja imuninis mechanizmas.
Ruduo – imunodeficito metas. Dėl jo vystosi ligos. Tad rudeninė profilaktika – ne kas kita, kaip žmogaus imuninės sistemos atsparumo didinimas. Profilaktikos būdų yra nemažai.
Specifinė – skiepai, kurių artėjant epidemijai nevertėtų vengti. Antrajai grupei, vadinamajai nespecifinei profilaktikai, priklauso vaistiniai preparatai, kuriais reikia stiprinti organizmą gresiant infekcijos protrūkiams.
Be cheminių preparatų, yra neką mažesnio poveikio naminių priemonių. Rimčiausi cheminių vaistų konkurentai – svogūnai ir česnakai, turintys unikalių karštį mažinančių ir baktericidinių savybių ir nesukeliantys jokio pašalinio poveikio. Jais reikėtų gardinti beveik visus patiekalus. Peršalimo profilaktikai pakanka per dieną suvalgyti vieną dvi skilteles česnako. Ši dozė pakeičia vaistus nuo peršalimo. Česnaką galima supjaustyti gabaliukais ir ryti kaip tabletes – tada iš burnos nesklis specifinis kvapas. Jei kramtote, paskalaukite burną vandeniu su citrinos sultimis.
Virš lovos galima pakabinti tarkuoto arba labai smulkiai pjaustyto česnako ar svogūno, susukto į daug sluoksnių marlės.
Nuo peršalimo puikiai padeda ridikai. Juos galima supjaustyti perregimomis skiltelėmis, užpilti medumi ir tuos gabalėlius valgyti. Greit ryti nereikia, geriau kiek palaikyti burnoje. Medumi pagardinto ridiko skonis visai malonus. Galima ridiką išskobti ir į ertmę įdėti šaukštelį medaus. Po paros ertmėje atsiras sulčių. Jas reikia gerti porą kartų per dieną po desertinį šaukštelį.
Daugumai moterų rudenį trūksta vitaminų. Todėl kiekvieną rytą reikėtų gerti daržovių sulčių. Į sulčiaspaudę įdėkite tris vidurinio dydžio morkas, gabalėlį kopūsto ir ketvirtų burokėlio. Jei patinka, pridėkite saliero, petražolės šaknį, salotų lapų, ropės ar moliūgo. Proporcijas galima keisti pagal skonį. Beje, natūralios daržovės mažiau efektyvios nei sultys. Yra duomenų, kad į sultis nepatenka kenksmingų herbicidų. Daržovių sultyse labai daug vitamino A, kalio, natrio, kalcio, geležies.
Nevertėtų pamiršti ir vaisių. Kasdienė norma – du obuoliai, vienas jų antaninis, ir du apelsinai (citrinos arba greipfrutai).
Profilaktinėms priemonėms priskiriamas ir gerklės skalavimas koncentruotu valgomosios druskos tirpalu. Juo galima plauti nosies angas – ta procedūra grūdina gleivinę.
Neišsenkantis vitaminų šaltinis, didinantis organizmo atsparumą, – mėtų, juodųjų serbentų, aviečių, bruknių, liepų ir obelų žiedų arbata. Proporcijas galima rinktis patiems. Tokias arbatas galima vartoti kaip vaistus ir profilaktiškai. Jos veikia priešuždegimiškai, didina kraujagyslių sienelių elastingumą.
šalpusnių, liepžiedžių ir aviečių arbata – geriausias vaistas nuo dažno bronchito. Į arbatą naudinga dėti smulkiai pjaustytų antaninių obuolių arba citrinos – jų aromatas didina darbingumą, mažina rudens depresijos sukeltą mieguistumą.
Remiantis naujausiais medicinos tyrimais, geriausiai imunitetą stiprina mėlynės. Nepamirškite kasdien suvalgyti po šaukštą mėlynių uogienės arba su cukrumi trintų uogų.
Jei pradėjo perštėti gerklę ir užkimote, šaukštą trintų putino uogų užpilkite stikline verdančio vandens ir šiltai suvynioję palaikykite dvi valandas. Tirpalu galima skalauti gerklę profilaktiškai ir gerti jo po šaukštą tris kartus per dieną.
Išvengti persišaldymo ir sustiprinti organizmą padeda grūdinimasis. Nereikia bijoti pasivaikščiojimų. Žinoma, peršaldyti kvėpavimo takų nereikia, tad vaikščiodami stenkitės nekvėpuoti per burną ir kuo mažiau kalbėkite. Apatiniai drabužiai neturi būti sintetiniai. Grįžę namo nusiaukite ir pavaikščiokite basomis. Taip ne tik pailsi kojos, bet ir masažuojami visi pėdų taškai, daugelis kurių atsakingi už nosiaryklės būklę.
Vienas efektyviausių grūdinimosi būdų – kontrastinio vandens procedūros. Tokias kojų voneles reikėtų daryti kasdien. Paimkite du dubenius: vieną su maždaug 40 laipsnių temperatūros, kitą – su ne šiltesniu kaip 30 laipsnių temperatūros vandeniu. Įmerkite kojas kelioms sekundėms į karštą vandenį, po to – į šaltą. Procedūrą kartokite 3-4 kartus.
Kartą per savaitę maudykitės vonioje. Į vandenį įberkite jūros druskos, aromatizatorių, įpilkite žolelių nuoviro. Po vonios apsiliekite vėsiu vandeniu, gerai nusišluostykite, ypač kojas, šiurkščiu frotiniu rankšluosčiu.
Jei vis dėlto sunegalavote, nepulkite gerti karštį mažinančių vaistų. Jie tapo pernelyg populiarūs, vos ne panacėja. Nepamirškite, kad temperatūros padidėjimas – apsauginė organizmo reakcija, o jei neleisite jam kovoti, ligos tik dažnės. Karštį mažinančių vaistų galima gerti tik tada, jei temperatūra didesnė nei 38 laipsniai.
Parengė Eglė LIPSKIENĖ
“Panevėžio balsas”
