Svarbus santykis
Normaliai kvėpuodami turime pro nosį 10-12 kartų per minutę įkvėpti deguonimi prisotinto oro. Visi žinome, kad be deguonies neišgyventume, tačiau mažai kas pagalvoja apie tai, ką iškvepiame, – deguonies kraujyje ir iškvepiamo oro anglies dvideginio koncentracijos santykis yra labai svarbus. Sumažėjus anglies dvideginio koncentracijai sulėtėja kraujo tėkmė į smegenis, virškinimo sistemą, plaštakas ir pėdas.
Dažniausiai dėl streso kvėpuojama neteisingai – per dažnai ir per giliai, o tai dar labiau padidina nerimą ir įtampą, gali net susidaryti uždaras ratas, kai nerimaujama dėl nerimo.
Susijaudinus pakinta mūsų organizmo veikla – širdis plaka dažniau, kvėpuojame taip pat dažniau, dėl to gali sutrikti deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyra, imame jaustis nuvargę, nebegalime sutelkti dėmesio.
Gali atrodyti keista, tačiau mums ima trūkti anglies dvideginio – jo reikia, kad iš kraujo galėtume pasisavinti deguonį. Sumažėjus anglies dvideginio koncentracijai dar labiau stiprėja organizmo reakcija į stresą, gali imti skaudėti galvą, trūkčioti raumenys, sutrikti virškinimas.
Tenka kreiptis pagalbos
Pernelyg intensyviai kvėpuoti galime bet kokios stresą sukeliančios situacijos metu – kalbantis su galimu darbdaviu, vėluodami ir ilgai laukdami autobuso, mąstydami apie tai, ar užteks pinigų iki kito atlyginimo. Ilgainiui smegenų kvėpavimo centras prisitaiko prie mažesnės anglies dvideginio koncentracijos, o norint ir vėl normaliai įprastu oru kvėpuoti gali tekti kreiptis pagalbos į medikus.
Kvėpavimas gali sutrikti sergant astma, lėtiniu sinusitu, širdies ligomis ar kenčiant nuo skausmo – pvz., kai užgula nosį, net nepajuntame, kai pradedame kvėpuoti pro burną. Netekdami daugiau anglies dvideginio imame giliau kvėpuoti ir vėl per daug „išvėdiname“ plaučius. Sergantiesiems astma pasitaiko hiperventiliacijos priepuolių, kai bijant gresiančio astmos priepuolio kvėpuojama vis intensyviau.
Per giliai ir per dažnai kvėpuoti gali priversti bet kuri priežastis, sukelianti oro trūkumo pojūtį – taip pat ir rūkymas, oro užterštumas, kai kurie vaistai.
Kontroliuoti savo kvėpavimą naudinga – kai esame ramūs, stebėkime, ar kvėpuojame pro nosį, ar pro burną, ar kvėpuojame ramiai, ar dažnai negiliai, ar nesulaikome kvėpavimo. Atsistokime prieš veidrodį ir giliai įkvėpkime – ar nesikūpriname?
Jei neseniai ištiko panikos ar pernelyg intensyvaus kvėpavimo priepuolis, pamąstykime, apie ką galvojome prieš jam prasidedant – svarbu suprasti ne tik kokie įvykiai, bet ir kokios mintys sukelia įtampą.
Pratimas kvėpavimui nuraminti
Išmokime nuraminti kvėpavimą – darykime šį pratimą po 10 minučių dukart per dieną pirmąją savaitę, o vėliau vienąkart, kol įprasime.
Atsigulkime ant nugaros, sulenkime per kelius kojas ir negiliai kvėpuokime pro nosį. Rankas laikykime ant pilvo, kad galėtumėm jausti, kaip kvėpuojant jis kilnojasi. Kai įkvepiame giliausiai, iškvėpkime. Iškvėpimą tęskime, kol turime oro ir girdime iškvėpimo garsą. Atsipalaiduokime ir laukime, kol natūraliai prasidės kitas įkvėpimas.
Bandykime sutelkti mintis tik į kvėpavimą – paprastai mintys šokinėja, todėl sutelkime dėmesį.
Jei svaigsta galva, vis dar kvėpuojame per giliai. Penkiems šešiems įkvėpimams uždėkime sunertas rankas ant burnos ir nosies, kad sumažintumėme anglies dvideginio netekimą.
Kai išmoksime šį pratimą atlikti be jokio vargo, imkime skaičiuoti – iškvėpimas turėtų trukti maždaug dvigubai ilgiau nei įkvėpimas, įkvėpdami bandykime suskaičiuoti iki keturių, o iškvėpdami – iki aštuonių. Skaičiuokime savo kvėpavimą vaikščiodami, sėdėdami prie stalo, vairuodami ar laukdami autobuso.
Jei dėl šių pratimų pasijusime blogiau ar kils panikos priepuolis, šiuo metu mums jie netinka, o pagalbos reikėtų kreiptis į gydytoją.
Įveikime stresą
Suspauskime sunertomis rankomis krūtinę – tai privers rečiau plakti širdį ir rečiau kvėpuoti. Atsipalaiduokime, atlaisvinkime pečius ir krūtinę. Jei sėdime – pasilenkite virš stalo ir atsiremkite į jį.
Įvertinkime kvėpavimą – kai kurie žmonės kvėpuoja per giliai ir per dažnai, o kiti – per retai.
Hiperventiliacijos priežastimi dažnai būna kvėpavimas pro burną. Dėl neteisingo kvėpavimo gali pasireikšti šie simptomai: ima trūkti oro, dažnai žiovaujama ar atsidūstama; nuolat kosima, atkosima iš gerklės; jaučiami krūtinės, raumenų ar sąnarių ir galvos skausmai; tirpsta ir drėksta plaštakos, pėdos; nuolat jaučiamas nuovargis, baimė ir silpnumas; dažnai sutrinka virškinimas ar pasireiškia dirglių žarnų sindromas; kartojasi nerimo ir panikos priepuoliai.
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”