Specialistai tokią būseną vadina poatostoginiu stresu. Pasak psichoneurologų, laiko ar klimato juostų, kasdienio režimo pasikeitimai, per atostogų laiką susikaupiantys darbai gali išmušti iš vėžių net stipriausios psichikos žmogų.
Dėl to pasireiškiantys negalavimo simptomai būna įvairūs: vieni žmonės tampa apatiški, juos kamuoja ilgesys. Kitus net pradeda kankinti galvos skausmai, ima peršėti gerklę, sutrinka miegas, subjursta nuotaika… Bet kodėl taip nutinka apskritai – pasibaigus atostogoms visada užklumpa ta pati depresija?
Baimė ir netinkamas požiūris
Pirmoji iš priežasčių – „neteisingas“ atostogų ilgis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad minimalus atostogų laikas – dvi savaitės, dar geriau – trys. Mat per pirmąją savaitę organizmas tik pripranta prie naujo klimato, laiko juostos ar dienotvarkės (priklauso nuo to, kaip ir kur atostogaujate). Dar 3–4 dienos būtinos reaklimatizavimuisi – t. y. pereiti prie įprastų gyvenimo sąlygų sugrįžus iš atostogų. Visas kitas laikas lieka poilsiui. Štai ir apsiskaičiuokite, kiek dienų iš tikrųjų atostogavote.
Dar viena poatostoginio sindromo priežastis – netinkamai organizuojamas poilsis. Iš idėjos atostogos turėtų padėti atgauti fizines ir psichikos jėgas, pailsėti nuo darbovietės rutinos ir kolegų. Tačiau daugeliui mūsų tradicinės atostogos neturi nieko bendra su poilsiu: kaip rodo apklausos, bemaž pusė mūsų per atostogas dirbame vienokius ar kitokius darbus.
Sutrikę biologiniai ritmai irgi prisideda prie poatostoginių negalavimų – ir dar kaip!
Paros bioritmas – pats sudėtingiausias ir individualiausias iš visų bioritmų. Ypač kenčia žmonės, kurių paros bioritmas nesutampa su darbo grafiku. Jeigu, pavyzdžiui, esate „pelėda“ ir per atostogas miegate tiek, kiek reikalauja jūsų organizmas – t. y. iki pusiaudienio, jums sunku atostogoms pasibaigus staiga vėl mobilizuoti visą valios jėgą ir prisiversti keltis 7 val.
Toks organizmo prievartavimas gali sukelti dezorientaciją, psichologinį ir fiziologinį stresą, o šiuos neretai pakeičia tikra depresija.
Laukiančio darbo ritmo baimė. Žmonės – ne baterijos, jie negali akimirksniu, tarsi nuspaudus mygtuką, iš režimo „stop“ persijungti į darbo režimą. Pernelyg didelis kontrastas tarp atostogų idilės ir įtampos darbe sukelia nerimą: bijoma kalno laukiančių darbų, būgštaujama, kad nepavyks grįžti „ant bėgių“. Viso to rezultatas – slogi nuotaika.
Vokietijos mokslininkai išsiaiškino, kad skaudžiausiai poatostoginis sindromas smogia vadinamųjų stresinių bei „liberaliųjų“ profesijų atstovams: smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių savininkams, gydytojams, advokatams, dėstytojams, žurnalistams.
Mankšta prieš naują startą
Poatostoginis sindromas – ne liga (bent jau netikra), o tik organizmo adaptacijos periodas. Bet kodėl mums ir tą žinant lengviau nepasidaro? Pasak psichologų, kaltas mūsų, lietuvių, mentalitetas. Esame pratę darbą laikyti katorga su galimybe išeiti į laisvę tik kartą per metus – ir tai trumpam.
Kadangi į darbą grįžti vis tiek reikia, geriau tą daryti tinkamai. Nesielkite su savimi kaip su biorobotu, o kaip su žmogumi. Iš ryto nešokite iš lovos paskutinę akimirką, o atsikelkite 30–40 minučių anksčiau. Ramiai išgerta kava, rytinė vonia, mėgstama muzika – štai kur garbingas elgesys su savimi, leidžiantis pasijusti savo gyvenimo šeimininku.
Jokiu būdu nesistenkite numalšinti ilgesio ir depresijos alkoholiu. Jis tik pagilina būsenas – taigi prasta nuotaika tik dar labiau subjurs.
Pasistenkite kurį laiką išlaikyti atostogų režimą. Jeigu lepinotės vaisiais, daržovėmis, žalumynais, nepereikite iš karto prie keptų bulvių, rūkytų dešrelių ir alaus.
Per atostogas pernelyg išlaidavote ir dabar negalite sau to leisti finansiškai? Nusipirkite dėžutę vitaminų. O pasivaikščiojimai gryname ore apskritai yra nemokami (nors, reikia pripažinti, yra žmonių, kuriems geriau padeda kompiuteriniai žaidimai).
Tonusą padės pakelti ir lengva fizinė mankšta. Net kojų kilojimas gulint ant sofos ne tik degina kalorijas, puikiai tonizuoja raumenis, bet ir padeda surikiuoti mintis.
Ypač kruopščiai pasirūpinkite, kad organizmui nepristigtų vitamino C. Taigi, kol turite progos, valgykite kuo daugiau juodųjų serbentų, citrinų ir apelsinų.
Naudingi patarimai
ï® Adaptuositės lengviau, jeigu iš kelionės ar kurorto grįšite iki atostogų pabaigos likus 2–3 dienoms (pavyzdžiui, savaitės viduryje) – kad vėl įsilietumėte į įprastinį gyvenimo ritmą bei susitaikytumėte su mintimi, jog į darbą teks grįžti. Pirmąją dieną sugrįžę namo pasistenkite gerai išsimiegoti ir pailsėti.
ï® Grįžę į darbą, nepersidirbkite – jokių viršvalandžių! Apsižvalgykite, išanalizuokite situaciją – kas pasikeitė, kol jūsų nebuvo?
Perskaitykite susikaupusį paštą. Pirmąją dieną pasistenkite nepriimti atsakingų sprendimų, neskirkite svarbių susitikimų. Vokietijos mokslininkai išsiaiškino, kad po sėkmingų atostogų žmogaus intelekto koeficientas sumažėja 20 punktų. Kad protas vėl aktyvizuotųsi, jam reikia suteikti šiek tiek laiko.
Kad diena praeitų lengviau, ramiai susiplanuokite visus būtiniausius reikalus, neleiskite pavaldiniams ar bendradarbiams suversti ant jūsų iš karto visų problemų. Kartą per valandą darykite 10 minučių pertraukas (bet ne rūkymui!).
Išmokyte pasakyti: „Viskas, šiandien užteks.“ Pirmąsias 2–5 dienas neužsisėdėkite darbe – priešingai, jei yra galimybė, pasistenkite išeiti anksčiau. Vakariečiai psichologai labai rimtai rekomenduoja pirmąją darbo dieną po atostogų biurų darbuotojams leisti dirbti tik pusę jiems priklausančių valandų – kaip nervų sutrikimų profilaktiką. Deja, jų kažkodėl niekas neklauso.
ï® Nepykite ant darbdavių ar kolegų dėl jų neadekvataus elgesio – jiems veikiausiai irgi nesaldu. Pasistenkite patys tapti geros nuotaikos šaltiniu. Pasidalykite su visais atostogų įspūdžiais.
Tam visiškai pakaks vienos dviejų dienų. Trečiąją galima pradėti dirbti visu pajėgumu.
ï® Dar viena labai svarbi sąlyga norintiesiems išsivaduoti iš poatostoginės depresijos – ir toliau ilsėtis kiekvieną laisvą akimirką. Jeigu darbe dirbate kompiuteriu, namuose nedrįskite prie jo nė prisėsti.
Laisvą laiką geriausia susiplanuoti minučių tikslumu: šįvakar – kinas, rytoj – pasisėdėjimas su draugais, savaitgalį – iškyla gamtoje. Pasikvietę į svečius draugų (o štai įkyrių giminaičių, jei tik tokių turite, patariama privengti), papasakokite jiems, kaip praleidote atostogas, parodykite nuotraukas. Pasakojimai, prisiminimai, fotografijos padės įveikti stresą, kad tos „katino dienos“ šiemet jau nebesugrįš.
ï® Svarbiausias dalykas – mėgti savo darbą ir atostogaujant bent truputį jo ilgėtis. Laimingiausi tie žmonės, kurie moka dirbti ir atostogauti ir nepainioti šių dviejų dalykų. Jeigu kiekvienos darbo dienos rytą atsikeliate prislėgti, tai jau svari priežastis pagalvoti apie veiklos pobūdžio pakeitimą.
Parengė Ilona Stonkuvienė
“Sekundė”
SXC nuotr.
