Kodėl susergama?
Pagrindiniai peršalimo ligų sukėlėjai yra virusai, jų dabar priskaičiuojama per 130 ir vis atrandama naujų. Norint nesusirgti kai kuriomis ligomis, patariama skiepytis. Pasiskiepijus nuo gripo galima išvengti gan sunkaus susirgimo, ypač tai aktualu, kai ši virusinė infekcija sukelia epidemiją. Tačiau vakcinos nėra vienintelė galimybė stiprinti organizmą, o ir ne visus virusus ja galima įveikti.
Pasak gydytojos Violetos Talaikienės, net 95 procentai žmonių suserga dėl tam tikrų virusų. Jų turi kiekvienas. Virusai pasireiškia jiems palankiomis sąlygomis: sušalus, pervargus, netinkamai maitinantis. Tokiu atveju organizmas negali kovoti su virusu.
„Silpna imuninė sistema, pervargimas, peršalimas slopina organizmo gynybines reakcijas, jis tampa ne toks atsparus virusams, – sakė gydytoja V.Talaikienė. – Virusai plinta lašeliniu būdu – čiaudint, kosėjant, kalbant. Seilių mažyčiai lašeliai pasklinda, juos įkvėpia aplinkiniai, tačiau dažniausiai suserga tie žmonės, kurių silpnesnė imuninė sistema“.
Peršalimo ligomis rečiau serga užsigrūdinę, asmens ir buities higieną puikiai išmanantys, visavertį maistą valgantys žmonės, sugebantys bet kuriuo metų laiku sportuoti ar nors valandą pabūti gryname ore. Tai padeda išlaikyti nenualintą imunitetą ir kovoti su peršalimo ligomis.
Deja, silpną imunitetą turintiems asmenims sunkiau kovoti su virusais. Šaltuoju metų laiku jie suserga ne tik viršutinių kvėpavimo takų katarais, bet ir tracheitu, bronchitu.
„Ligoniams gali kilti įvairių komplikacijų. Dėl slogos gali prasidėti sinusitas ar ausų uždegimas. O plintant infekcijai galima susirgti plaučių uždegimu ar net meningitu“, – perspėjo gydytoja. Ligoniams gali paūmėti lėtinės plaučių ligos, astma, pūlinės infekcijos.
Neskubėkite gerti vaistų
Peršalimas pasireiškia nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu, galvos skausmu. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus nereikia skubėti gerti vaistų. Jeigu jaučiatės silpni, pavargę, peršti gerklę ar tiesiog grįžote sušalę, pirmiausia pasistenkite sušilti, išgerti ramunėlių, čiobrelių arbatos, suvalgykite šaukštelį medaus.
„Tikrai nereikia iš karto čiupti tabletės. Pajutus pirmuosius simptomus, reikia sušilti, kojas pamirkyti vonelėje, gerklę skalauti čiobrelių nuoviru. Burną galima skalauti ir druskos ar sodos tirpalu. Vienas arbatinis šaukštelis druskos ar sodos įberiamas į pusę litro vandens. Ir labai svarbu bent vieną ar net dvi dienas niekur nevaikščioti ir neplatinti infekcijos, o pailsinti organizmą“, – perspėjo specialistė.
Ligoniui itin svarbu vartoti daug skysčių. Gydytoja V.Talaikienė tikino, kad 1 kilogramui svorio reikia ne mažiau kaip 30 mililitrų skysčio. Patariama gerti švarų vandenį, o ne gazuotą mineralinį vandenį ar saldžiuosius gėrimus.
Specialistė perspėjo, kad vaistų reikėtų gerti tik tada, jei temperatūros turima daugiau nei 38 laipsnius. „Dažnai užtenka profilaktinių priemonių ligai sustabdyti. Jeigu temperatūra mažesnė negu 38 laipsniai, tikrai nereikia skubėti imti tabletės, nes tokia temperatūra netgi naudinga, ji suaktyvina kraujotaką ir apsauginę organizmo sistemą. Jeigu situacija blogėja, karštis kyla, tada jis mažinamas prakaitavimą skatinančiomis arbatomis. Tai gali būti liepžiedžių, čiobrelių ar aviečių arbatos“, patarė gydytoja.
Karščiui mažinti puikiai tinka paracetamolis. Nevertėtų vartoti sudėtinių preparatų, jie būna trijų ar keturių komponentų ir labiau dirgina skrandį. Jeigu paracetamolis nepadeda, savijauta vis blogesnė ir karštis nemažėja, dėl vaistų reikėtų pasitarti su gydytoju. Sudėtiniai vaistai gali suaktyvinti kitas ligas, tad jeigu žmogus serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, dėl preparatų vartojimo būtina pasikonsultuoti su specialistu.
Imuninės sistemos stiprinimas
Imunitetas yra apsauginių žmogaus organizmo reakcijų sistema, padedanti kovoti su virusais ir apsauganti nuo ligų. Jis būna įgimtas ir įgytas, tad organizmo atsparumas priklauso ir nuo žmogaus gyvensenos. Imuninę sistemą stiprina grūdinimasis, tinkama mityba, sportas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata. Imuniteto stiprinimas ilgas procesas, tad tuo reikėtų nuolat rūpintis.
Pasak gydytojos V.Talaikienės, imuninę sistemą stiprina įvairūs veiksniai: vandens procedūros, pasivaikščiojimai lauke, tinkama mityba. Ji tikina, kad organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Itin svarbūs baltymai, jų yra varškėje, kiaušiniuose, svarbu valgyti žuvį, daržoves, gerti įvairių sulčių. Svarbiausia, kad kasdienė mityba būtų visavertė: organizmas taip pat turi gauti ir angliavandenių, ir riebalų.
Vitaminas E taip pat stiprina imunitetą. Vitamino E yra migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, aliejuje, avokaduose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje. Imuninės sistemos veiklai svarbus ir vitaminas C, kurio gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose – kopūstuose, obuoliuose, apelsinuose, citrinose. „Vitaminas C yra antioksidantas, stiprinantis imuninę sistemą. Jį reikėtų vartoti ir profilaktiškai, tačiau svarbu rinktis ne sintetinį, o natūralų vitaminą C. Jis taip pat parduodamas vaistinėse, nors yra brangesnis, tačiau jį organizmas lengviau pasisavina“, – sakė gydytoja.
Peršalimo ligoms gydyti, imunitetui stiprinti puikiai tinka ir ežiuolių preparatai. Šiaurės Amerikos indėnai šiuo augalu gydė nudegimus, kosulį, malšino galvos, dantų skausmą, vartojo organizmo atsparumui didinti. Purpurinėje ežiuolėje yra eterinių aliejų, inulino, kurie stimuliuoja imuninę sistemą. Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas aminorūgščių kiekis, o jos lapuose daug provitamino A. Šio augalo šaknyse ir žieduose yra vitamino C. Ežiuolės preparatus reikėtų vartoti nors ir nesergate, tai stiprina imuninę sistemą, ji tinka ir pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, nors ligos ji nesustabdys, tačiau savijauta tikrai bus geresnė, o simptomai lengvesni.
Svarbus tinkamas režimas
Geriausias vaistas nuo visų ligų – grynas oras ir fizinis aktyvumas. Net ir šaltu oru sveika kasdien bent pusvalandį ar valandą sparčiu žingsniu pasivaikščioti. Fizinis krūvis išjudina visą organizmą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti sąnarių, stuburo ligų. „Sportas, judėjimas gryname ore itin reikalingas norintiesiems stiprinti organizmą. Kasdien nors valandą reikėtų pasivaikščioti. Tai aktualu ir vaikams. Jie daug laiko praleidžia mokykloje, grįžę į namus žiūri televizorių, ruošia pamokas ir beveik negauna gryno oro, tad yra išbalę, mažai valgo, tiek ir tereikia, kad susirgtų“, – tikino „Sekundės“ pašnekovė.
Organizmą grūdina prausimasis rytais šaltu vandeniu, galima ir išmėginti kontrastinį dušą. Nepatartina rengtis per daug šiltai. Žmogus turėtų vengti ir skersvėjų, o šaltu oru itin svarbu, kad būtų šilta kojoms ir jos turi būti sausos. Labai svarbi ir namų, darbo aplinka, ji turi būti gerai vėdinama. Negalima pamiršti, jog imunitetą silpnina ir tokie veiksniai kaip užterštas oras, net vadinamasis pasyvus rūkymas. Šaltuoju metų laiku nepatariama laikytis dietų, jos alina organizmą.
Jeigu žmogų nuolat kamuoja įvairūs negalavimai, jis nuolat sloguoja ar jaučiasi išsekęs, tokiu atveju reikėtų poilsio, ramybės ir geros nuotaikos. Pasak V.Talaikienės, pervargimas ir stresas alina imunitetą, tad organizmas sunkiau kovoja su virusais, kuriems tai puikios sąlygos plisti.
Tik sugebantys tinkamai sudaryti dienos režimą ir jo laikytis, kai užtenka laiko ir poilsiui, ir pasivaikščiojimui, gali lengvai įveikti peršalimo ligas. Svarbiausia daryti tai, kas malonu: vaikščioti, išvažiuoti į gamtą, aplankyti draugus, sportuoti. Stipresnis organizmas geriau kovoja su jų sukėlėjais – ligos požymių būna mažiau, ji užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų.
Neringa Sirtautienė
Nuotr. Imuninę sistemą stiprina ir tinkama mityba.
“Sekundė”
