Skydliaukė gamina du hormonus (T3 ir T4), kurie gyvybiškai svarbūs daugelio organizmo sistemų funkcionavimui. Tų hormonų gamybai būtinos sąlygos – pakankamas jodo gavimas su maistu ir geras posmegeninės liaukos hipofizės, kuri gamina skydliaukės veiklą stimuliuojantį hormoną tireotropiną (TTH), funkcionavimas.
Priklausomai nuo žmogaus gyvenimo ritmo, fizinės bei emocinės būklės ir daugelio kitų faktorių, įvairiais gyvenimo momentais minėtų hormonų poreikis kinta. Jei sutrinka kuri nors hormonų gamybos grandis, prasideda įvairių organizmo funkcijų sutrikimai, kuriems užsitęsus dažnai negrįžtamai gali būti pažeidžiami įvairūs organai.
Kas būdinga sumažėjusiai skydliaukės veiklai? Sumažėjusi energija ir nuovargis, dažnai iš ryto. Sunku reguliuoti svorį, kuris dėl skysčių susilaikymo vis didėja; didelis jautrumas šalčiui (ypač rankų, kojų), depresija, sulėtėjęs mąstymas, galvos skausmas, patinimai veide, sausa oda, lūžinėjantys nagai, vidurių užkietėjimai, menstruacijų sutrikimai, pastojimo problemos, sąnarių skausmingumas, sustingimas, raumenų mėšlungiai, pasunkėjęs alsavimas ir krūtinės skausmai. Žinoma, ne visada būna visi požymiai – kartais pasireiškia tik kai kurie iš jų.
Esant pernelyg aktyviai skydliaukės veiklai žmogus jaučia susijaudinimą, įtampą, širdies plakimus bei ritmo sutrikimus, padidėja arterinis kraujospūdis, vystosi kaulų retėjimas, sutrinka miegas bei atsiranda daugelis kitų normalią veiklą trikdančių reiškinių.
Bene pati sunkiausia ir klastingiausia skydliaukės liga vėžys neretai vystosi be jokių simptomų, nes kai kurios vėžio formos ilgą laiką nesukelia jokių skydliaukės hormonų gamybos sutrikimų. Kai žmogus kakle pats užčiuopia guzelį, liga dažnai būna anaiptol ne pirmos stadijos.
Bene patikimiausias būdas laiku įtarti ir diagnozuoti skydliaukės vėžį yra skydliaukės echoskopinis (ultragarso) tyrimas. Tačiau anaiptol ne kiekvienas apčiuoptas ar ultragarsu rastas darinys yra vėžys. Gana dažnai skydliaukėje atsiranda cistos ar kitokie gerybiniai dariniai. Atskirti juos nuo vėžio ir parinkti tinkamą gydymą padeda punkcinis tyrimo metodas. Kaip jis atliekamas?
Ultragarso kontrole adata įduriama į įtartiną skydliaukės vietą, įtraukiama truputis medžiagos ir ji ištiriama laboratorijoje. Atlikus šį tyrimą bei skydliaukės hormonų tyrimą kraujyje jau galima gana kvalifikuotai ir tiksliai įvertinti skydliaukės būklę.
Pagal Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto Vėžio registro duomenis, Lietuvoje pastaraisias metais užregistruoti 326 nauji skydliaukės vėžio atvejai: 280 moterims ir tik 46 vyrams. Statistika rodo, kad moterims vėžys dažniau negu vyrams diagnozuojamas ankstyvų stadijų. Vyrai vėžį užleidžia dažniau.
Skydliaukės piktybiniais navikais dažniausiai serga 40-60 metų žmonės. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau nustatomas vėžys ir jauniems žmonėms.
Priklausomai nuo vėžio rūšies, dauguma atvejų, jei tik liga nustatoma ankstyvos (pirmos ar antros) stadijos, laiku pritaikius ir kvalifikuotą gydymą galima tikėtis visiško išgijimo. Apie vėlesnių stadijų vėžinius susirgimus to pasakyti anaiptol negalima – galima kalbėti tik apie gyvenimo pratęsimą.
Vitalė BRUŽIENĖ,
gydytoja
“Panevėžio balsas”
