Išmokyti pigiau negu išgydyti
Stuburas — žmogaus svarbiausia ašis, jo būklė priklauso nuo žmogaus elgsenos dar vaikystėje, sako D. Mockevičienė. Ji pastebi, kad jaunimas, ateinantis iš mokyklų, jau dažnai skundžiasi nugaros skausmais, turi tarpslankstelinių stuburo pažeidimų ar stuburo išvaržų.
Mokslininkės teigimu, tėvams būtina stebėti ir saugoti vaiko stuburą nuo kūdikystės. Mokyti taisyklingos laikysenos, neleisti ilgai sėdėti minkštose sofose sudribus, pasilenkus nekelti didelio svorio, nešokinėti iš didelio aukščio ar daryti kitų stuburui neigiamo poveikio turinčių judesių.
„Mes visą gyvenimą darome įprastus darbus nepagalvodami, kad jie labai kenkia mūsų svarbiausiai kūno atramai — stuburui. Amerikoje skiriami milžiniški pinigai šios srities profilaktikai bei žmonių mokymui, nes paskaičiuota, kad pigiau žmogų išmokyti, nei gydyti jau susirgusį“, — tikina D. Mockevičienė.
Niekada nesportavusiems vyresnio amžiaus žmonėms gydytoja nepataria imtis aktyvios sportinės veiklos, nes po treniruočių gali tekti skubėti pas gydytojus ar į reabilitacijos centrą — dėl ūmių nugaros skausmų.
Entuziazmo paskatinti žmonės dažnai neapskaičiuoja savo jėgų bei sveikatos galimybių. Pagyvenusiems žmonėms tik gydytojas ar kineziterapijos specialistas gali parinkti tinkamus ir efektyvius pratimus sportavimui, kad nebūtų žalojama sveikata.
Dėl nugaros skausmų kalti esame patys
Ištirta, kad ūmus nugaros skausmas kamuoja apie 80 procentų 45 metų žmonių. Nuo nugaros skausmų kenčia tolimųjų reisų vairuotojai, slaugytojos, kurios net tik keldamos ligonį, bet ir daug kartų per dieną prie jo pasilenkdamos pakenkia savo stuburui.
Nugaros ligos itin dažnos prie kompiuterių dirbantiems žmonėms: rašytojams, buhalteriams, programuotojams ir kitiems sėdimą darbą dirbantiems specialistams. Tokiomis sąlygomis dirbantiems žmonėms dažniausiai diagnozuojami stuburo išvaržos kaklo srityje.
Pakitus tarpslanksteliniams diskams siaurėja tarpai tarp slankstelių, dėl to gali būti spaudžiamos ir dirginamos nervų šaknelės, gali atsirasti radikulitinio pobūdžio skausmų. Pakitę tarpslanksteliniai diskai yra toliau spaudžiami, todėl jie gali įtrūkti, įplyšti. Dėl pakenkto disko atplaiša pasislenka iš savo vietos ir išsiveržia į priekį ar šoną. Šis procesas vadinamas stuburo disko išvarža.
„Kai žinome, kiek yra stuburo skausmus kenčiančių žmonių, galime pagalvoti, kad stuburas — blogai sukonstruotas, tačiau yra ne taip. Daugelis nekreipiame dėmesio į vis suskaustančią nugarą, o šitaip elgtis negalima, nes kuo toliau, tuo labiau pažeidžiame stuburą ir ateis diena, kuomet nebegalėsime pakilti iš lovos“, — tikina D. Mockevičienė.
Į kokius nugarą žalojančius veiksmus reikia atkreipti dėmesį nuo pat vaikystės?
Pavyzdžiui, moksleiviai mokyklose per kūno kultūros pamokas atlieka prisitraukimo pratimus, kurie itin tinkami stuburui. Kybodamas ant skersinio žmogaus kūnas išsitempia, o su juo ir stuburas. Atlaisvėja slanksteliai, diskai, nervinės šaknelės. Tačiau didžiausia klaida — nušokus iš didelio aukščio atsipalaidavęs stuburas susiploja ir po tokio šuolio atsiranda mikroįtrūkimų slanksteliuose.
Mikrotraumų žmogus nejaučia, tačiau jos kaupiasi. Jei vaikui suskausta nugarą tai — signalas, į kurį tėvai turėtų nedelsdami reaguoti ir kreiptis į specialistus.
Būtina pažinti savo kūną
Pasak docentės, kiekvienas žmogus turi į savo kūną įsiklausyti ir jį pažinti, tada mokės sau padėti.
Nugaros skausmus gali sukelti daugelis priežasčių: raumenų patempimas arba spazmas, prie stuburo slankstelių besitvirtinančių raiščių patempimas, tarpslankstelinių sąnarių uždegimas, tarpslankstelinio disko trūkimas ar įplyšimas. Disko įtrūkimas sukelia stiprius nugaros skausmus, dažnai plintančius į koją. Skausmai kyla, nes pasislinkęs tarpslankstelinis diskas prispaudžia nugaros smegenų nervines šakneles.
„Pažiūrėkite, kaip stovite ar sėdite, dažniausiai, kaip patogiau jums, nors stovite ar sėdite kreivai ir netaisyklingai. Stuburui judėti padeda raumenys, o svarbiausią vaidmenį atlieka vadinamieji gilieji nugaros raumenys. Jie išsidėstę abipus stuburo slankstelių, tačiau jie retai dirba, todėl sustingę jie labiau kenksmingi negu naudingi“, — pasakojo docentė.
Tyrimais įrodyta, kad stuburo slankstelių pažeidimai įtakoja ir kitų organų būklę, nes iš stuburo išeinančios nervinės šaknelės išsišakoja plačiai po organizmą.
Jei pažeisti kaklinės juostos stuburo slanksteliai, žmogų gali kamuoti migrena, pečių, kaklo skausmai, klausos sutrikimai ar gerklės skausmai. Krūtininės srities stuburo slankstelių pažeidimai gali įtakoti vidaus organų veiklą. Pavyzdžiui, antrojo-trečiojo krūtininės srities slankstelio pažeidimas gali sukelti dažnus bronchito susirgimus. 4-5 slankstelio pažeidimai gali įtakoti tulžies pūslės akmenų atsiradimą, 6-8 — virškinimo sutrikimus.
Pažeisti juosmeninės dalies stuburo slanksteliai įtakoja žarnyno ligų atsiradimą, pėdų ar kelių skausmus, net šlapimo pūslės ir inkstų ligų vystymąsi.
„Svarbu išlaikyti pakankamą fizinį aktyvumą. Tinka pasivaikščiojimai, plaukimas, bėgiojimas, slidinėjimas, nugaros gimnastika, bendroji mankšta. Tačiau pratimus reikia atlikti taisyklingai. Gydytojas-kineziterapeutas pamokys tinkamų tempimo bei jėgos pratimų, rekomenduos tinkamiausią sporto šaką. Teikia išmokti atsipalaidavimo pratimų — jie padeda sumažinti slegiančią įtampą, o tuo pačiu ir skausmus“, — patarė specialistė.
Kaip apsaugoti nugarą nuo skausmo
* Esant ūmiam skausmui, rekomenduojama vieną-dvi dienas pagulėti. Tačiau ilgiau gulėti nerekomenduojama, nes dar labiau silpnės raumenys, stabilizuojantys stuburą.
* Stenkitės atsikratyti antsvorio.
* Dažnai sergantieji tikisi palengvėjimo ar išgijimo vien gerdami vaistus. Būtina suprasti, kad taisyklinga laikysena, mankšta, fizinis aktyvumas yra svarbesni veiksniai, padėsiantys įveikti lėtinį nugaros skausmą.
* Kasdienė avalynė neturėtų būti su aukštesniais kaip 2-4 centimetrai kulnais.
* Pasirinkite tinkamą kėdę: kojos sėdint turi remtis į grindis, o kelių sąnariai turi būti sulenkti stačiu kampu, atlošas — tvirtas ir patogus. Jei didesnę dienos dalį praleidžiate sėdėdami, jums gali padėti stuburo linkius koreguojanti priemonė — už juosmens užkišta pagalvėlė, ritinėlis ar pleišto formos intarpas ant kėdės.
* Venkite ilgai dirbti pasilenkę. Jeigu dirbant tenka ilgai būti nepatogioje padėtyje, bent kas valandą darykite trumpas pertraukėles, pasimankštinkite.
* Nekelkit ir neneškit labai sunkių daiktų. Nekelkit jų pasilenkę, keldami pritūpkit, laikykit nugarą tiesią.
* Miegokite ant standaus, neįdubusio čiužinio, pagalvė turi būti nedidelė.
Natalija KONDROTIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.: šiaulių universiteto docentės Daivos Mockevičienės teigimu, kiekvienas žmogus turi į savo kūną pažinti ir į jį įsiklausyti, nes tik taip galės sau padėti išsilaisvinti iš skausmo.
“Šiaulių kraštas”
