Visos arbatos gaminamos iš Camellia sinensis augalo, tačiau galutinis produktas priklauso nuo to, kaip yra apdorojami arbatos lapai. Juodoji arbata yra visiškai fermentuota, ulongo (angl. „oolong“) arbata yra pusiau fermentuota, o žalioji arbata – nefermentuota, rašoma ww.buzzle.com.
Kadangi fermentacija pakeičia lapų savybes, ir tuo pačiu juose esančių antioksidantų savybes, manoma, jog žalioji arbata yra sveikesnė nei kitos arbatos. Žaliosios arbatos nefermentuoti lapai savyje turi visus antioksidantus natūralioje jų būsenoje. Juodosios arbatos perdirbti antioksidantai vadinami flavinais, žaliosios arbatos antioksidantai vadinami catechinais.
Nežiūrint to, mažiausiai vienas tyrimas rodo, kad juodosios arbatos flavinai yra tokie pat naudingi, kaip ir žaliosios arbatos catechinai. Tyrimą atliko Kinijos Honkongo universiteto mokslininkai, kurie nustatė, kad juodosios arbatos flavinai yra tokie pat naudingi kaip ir žaliosios arbatos laisvieji radikalai.
Laisvieji radikalai yra labai svarbūs mūsų sveikatos dalis. Šie laisvieji radikalai atsiranda kaip pašalinis produktas, kai organizmas maistą perdirba į energiją. Jeigu netikrinsime jų lygio, jie gali pakenkti organizmui ir sugriauti mūsų ląsteles ar DNR. Tai lemia greitesnį senėjimą ir didesnę riziką susirgti įvairiomis širdies ligomis ar vėžiu.
Norint išvengti padidėjusios ligų rizikos, gydytojai rekomenduoja dietas, kuriose gausu antioksidantų. Tačiau ne visi antioksidantai susidaro vienodai. Naudinga vartoti maistą, kuriame yra daug stipriai veikiančių antioksidantų – granatai, pomidorai ir mėlynės. Be to, patariama kas dieną gerti arbatos.
Sužinojus apie žaliosios arbatos naudą ir joje esančius natūralius antioksidantus, jos vartojimas Vakaruose pastebimai išaugo. Žalioji arbata yra labai populiari Azijos šalyse, o Vakaruose dominuoja juodoji arbata, tačiau situacija keičiasi.
Nežiūrint to, Vakaruose vis dar labai plačiai vartojama juodoji arbata (antroje vietoje po vandens) ir tikimasi, kad ši tendencija liks nepakitusi. Todėl žinia, kad juodoji arbata gali būti tokia pat naudinga yra tikrai džiuginanti.
Jeigu norite gauti maksimalią naudą iš arbatos, svarbu, jog jos gėrimas taptų kasdieniu įpročiu. Azijos kultūrose, kur vėžio ir širdies ligų rodikliai yra žemiausi pasaulyje, žmonės arbatą vartoja labai dideliais kiekiais. Taigi puodelis ar du arbatos per savaitę gali būti nepakankamas kiekis, kad gautumėte naudos.Todėl labai svarbu rasti būdų, kaip arbatos gėrimą padaryti kasdieniniu procesu. Net jeigu esate užkietėjęs kavos rytais mėgėjas, galite pabandyti rytais antrą kavos puodelį pakeisti arbata.
Beje, ji prieš miegą gali būti labai geras būdas atsipalaiduoti. Arbatoje esantis kofeinas veikia skirtingai nei kavos kofeinas, todėl dauguma žmonių mielai ją geria prieš miegą.
Štai keletas dalykų, kuriuos gausite gerdami arbatą:
– Yra žinoma, kad arbatos vartojimas mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Arbata padeda sumažinti mūsų kraujagysles užkemšančio cholesterolio kiekį kraujyje.
– Dauguma tyrimų įrodė, kad arbatos vartojimas gali būti siejamas su mažesne rizika susirgti įvairiomis vėžio formomis: krūties, tiesiosios žarnos, gimdos, prostatos ir panašiai.
– Tyrimai parodė, kad arbata yra naudinga dantims ir stabdo dantų gedimą.
– Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali teigiamai paveikti nuotaiką.
– Arbata gali turėti medžiagų, kuriuos reguliuoja insuliną, o tai reiškia, kad ji gali būti naudinga sergantiems cukralige.
– Arbata gali padėti išvengti tokių sutrikimų kaip Alzhaimerio ar Parkinsono ligos.
– Arbata pagreitina metabolizmą ir padeda oksiduoti riebalus, todėl ji padeda netekti svorio.
Tyrimai vis dar tęsiasi ir tikėtina, jog greitai bus atrasta daugiau būdų, kaip arbata gali apsaugoti mūsų sveikatą ir sulėtinti senėjimo procesus. Dabar dar paaiškėjo, kad mus saugo ne tik žalioji, bet ir juodoji arbata.
