Organizmas reaguoja panašiai
Liga, artimųjų netektis, finansinės problemos, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nerimas dėl ateities sukelia nuolatinę įtampą. Atrodo keista, bet ji gali atsirasti ir dėl oro slėgio svyravimų atmosferoje. Jei krinta oro slėgis, krinta ir žmogaus cirkuliacinės sistemos slėgis, tada juntamas pykinimas, galvos skausmas, nerimas. Tai irgi gali būti viena iš streso priežasčių.
Kad ir kokios sąlygos būtų stresui kilti, organizmas į jį reaguoja panašiai – dažniau ima plakti širdis, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, pagilėja kvėpavimas. Neretai atšąla rankos ir kojos, prasideda skrandžio spazmai, išmuša prakaitas, ima trūkti oro, apima nuovargis.
Kuo žmogus vyresnis, tuo mažesnis jo atsparumas įtampai. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, o nuolat negalinčiuosius išsimiegoti apima depresija, juntamas skausmas širdies plote, diegia nugarą, sąnarius. Jei vaikas ar paauglys išgyvena ilgalaikį stresą, suaugęs jis vargu ar sugebės tinkamai reaguoti į vienokį ar kitokį neigiamą įvykį arba situaciją.
Dažna ligų priežastis
Pasikartojanti ir ilgalaikė nervinė įtampa sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl susergama kai kuriomis ligomis. Dėl streso žmogų gali varginti dažni ir ilgai nepraeinantys galvos skausmai, migrenos priepuoliai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai. Nors beveik visiems labiausiai nukenčia nervų ir širdies kraujagyslių sistemos, kai kam atsiveria skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė.
Streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojančias vegetatyvinę nervų sistemą, ir suardyti vadinamuosius atminties neuronus. Lėtinės įtampos pasekmės pasireiškia bet kuriame organe.
Užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, taigi ir atsparumas įvairioms ligoms. Prireikus organizmas pats jau nebesugeba patikimai apsiginti.
Jei nėščioji dažnai išgyvena įtampą ir nerimą, jos kūdikis paprastai būna jautresnis, dirglesnis. Sulaukusiosios klimakso ir patyrusiosios stresą dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo dažniau nei kiti suserga hipertonine ir skydliaukės ligomis. Tuo periodu moterys dažniausiai kenčia dėl vidaus organų veiklos sutrikimų.
Tyrimais įrodyta, kad žmonių, kuriuos ilgokai veikė nervinė įtampa, mirtingumas nuo įvairių ligų apie 2,2 karto didesnis nei gyvenančiųjų ramiai.
Pragaištingas noras pirmauti
Mokslininkai teigia, kad stresą dažniau patiria trokštantys visur būti pirmi, viską atlikti tik labai gerai, menkai pasitikintys kitais, visada įsitempę, nekantrūs žmonės. Jie jautriai reaguoja į menkiausius nemalonumus, paprastai yra uždari, nemoka atitrūkti nuo rūpesčių, slegiančių minčių.
Tokie asmenys nemoka nusileisti, nenori ar negali įsigilinti į pašnekovo požiūrį, jiems svetimas savikritiškumas – viskas turi būti tik taip, kaip jiems atrodo geriausia. O jei kas nors paprieštarauja, pratrūkstama pykčiu, norima perauklėti visus, nors tai sukelia aplinkinių priešiškumą.
Labai svarbu tinkamai vertinti situaciją, atskirti svarbiausias užduotis nuo mažiau svarbių – galbūt jas galima atidėti, nesistengti visko atlikti vienam, nesigėdyti prireikus paprašyti pagalbos, tam tikrą savo planuojamo laiko dalį skirti poilsiui, bendravimui, pomėgiams.
Būtina pažinti save
Streso neįmanoma išvengti – niekas nėra apsaugotas nuo nelaimės, įtampos ir pavojų. Bet neigiamą poveikį sveikatai galima sumažinti. Pirmiausia būtina gerai pažinti save – įvertinti savo charakterį, visus trūkumus ir privalumus. Nereikia manyti, kad būdo silpnybės – tai likimo bausmė, ir dėl to išgyventi. Jos yra tam, kad būtų įveiktos ir žmogus pasikeistų. Juk daug ką lemia jis pats.
Dažnam reikėtų keisti įpročius, pradėti pozityviai mąstyti, išmokti džiaugtis. Kartais užtenka nuoširdžiai pasijuokti ir stresas sumažėja. Atlaidumas, kantrybė, dėkingumas, meilė gydo sielą, padeda darniai susigyventi su savimi ir kitais žmonėmis.
Reikia stengtis nesigraužti vienam dėl savo nemalonumų, bet turėti draugą, kuriam būtų galima išsipasakoti, pasiguosti. Būtina tinkamai pailsėti, išsimiegoti, vieną dieną per savaitę stengtis praleisti gamtoje.
Kiekvienas gali susirasti tokį mėgstamą užsiėmimą – skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį – kad jis padėtų užmiršti visus nemalonumus.
Nervų įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, tai yra protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, bendravimas su maloniais žmonėmis. Gana veiksmingai nervus ramina plaukimas, važiavimas dviračiu, pasivaikščiojimas.
Kartais stresą padeda įveikti ir mylimas naminis gyvūnas – šuo, katinas, papūgėlė… Jeigu stresas ištiko staiga (paprastai taip ir būna), o laiko stinga, reikia patogiai atsisėsti ir ramiai pasėdėti užmerktomis akimis.
Pasistengti įsivaizduoti save malonioje vietoje – gražiame parke, žydinčioje miško pievoje ar jūros pakrantėje. Įsiminti ten patiriamus malonius įspūdžius. Po kelių tokio poilsio minučių daugelis pasijus ramesni, o gal net radę problemos sprendimo būdą.
Maistas reguliuoja įtampą
Kokie maisto produktai ramina nervus, o ko reikėtų vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervų įtampai reguliuoti. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Stresą šalina ir gražus patiekalo pateikimas, skonis bei kvapas.
Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos – juodoji, žalioji, o vakare – raminamosios žolių – melisų, mėtų, gudobelių, jonažolių. Nervų sistemai labai svarbu su maistu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Senas patikimas vaistas yra valerijonas, jis sėkmingai sumažina nervų įtampą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Jei šių priemonių nepakanka, būtina kreiptis į neurologą ar bendrosios praktikos gydytoją – galbūt reikės vartoti raminamųjų vaistų, jie neleidžia smegenims įsiminti sukrečiamų įvykių.
Parengė L.Žukaitė
Nuotr. Dažnai patiriantis stresą žmogus jaučia nerimą, įtampą, neviltį, tampa irzlus, nekantrus.
“Sekundė”
