Kas sukelia akių nuovargį
Neigiamą įtaką regėjimui visų pirma daro įtemptas žiūrėjimas į kompiuterio monitorių. Informaciją mes gauname ne iš horizontaliai gulinčio popieriaus lapo, kaip daugelis esame įpratę, o iš vertikaliai įtaisyto ekrano. Be to, atspindžiai, ekrano švytėjimas, mirgėjimas ir statiška kūno poza nejučiom priverčia vis ilgiau sutelkti dėmesį į skaitomą tekstą, ir akių įtampa vis didėja.
Tyrimai parodė, kad įsmeigęs žvilgsnį į monitorių žmogus ima mirksėti daug lėčiau – vos 1-5 kartus per minutę, o įprastai per tiek laiko sumirksima 15-20 kartų. Visa tai – „sausų akių“ sindromo priežastis (išsausėja junginė ir ragena).
Būklę dar pablogina tabako dūmai, nepakankamas deguonies kiekis ir sausas dėl kondicionierių patalpų oras. Akys nuvargsta ir tada, kai reikia dažnai nukreipti žvilgsnį į klaviatūrą arba popieriaus lapą, taip pat dėl netinkamo darbo vietos įrengimo (neteisingo atstumo tarp akių ir monitoriaus, per didelio ryškumo ir kt.).
Kompiuterininkų akiniai
Žmonės, jau sergantys akių ligomis, turėtų būti ypač atidūs savo regėjimui, kad darbas kompiuteriu jo dar labiau nepablogintų. Pirmiausia reikia atsižvelgti, kiek laiko praleidžiama prie kompiuterio, ir į konkretų regos defektą.
Esant nedidelei trumparegystei (iki 2 dioptrijų) dirbantiems kompiuteriu akinių nereikia. Jei trumparegystė didesnė, paprastai žiūrėti į monitorių gydytojas skiria akinius, šiek tiek silpnesnius nei įprastinius žiūrėti į tolį.
Toliaregiai turėtų užsidėti tokius akinius, kad neįtempdami žvilgsnio galėtų matyti tekstą ekrane 60-70 cm atstumu.
Esant akių astigmatizmui (jis gali varginti ir trumparegius, ir toliaregius, ir kitokių regėjimo sutrikimų turinčiuosius) reikia įsigyti akinius su specialiai išgaubtais lęšiais. Tokie akiniai skiriami, kai astigmatizmas didesnis negu 1-1,5 dioptrijos. Šie akiniai dirbti kompiuteriu rekomenduojami tik tiems, kurie juos ir anksčiau nešiojo, ir tiems, kurie monitoriuje vaizdą mato neaiškiai.
Dažnai toliaregystė atsiranda pagyvenusiems žmonėms, tada tenka įsigyti skaitymo akinius. Bet dirbti su kompiuteriu tokie netinka – gali imti skaudėti akis. Vaizdas ekrane ima lietis, lyg apsitraukti migla, o po kurio laiko regėjimas gali smarkiai pablogėti. Tokiems toliaregiams gydytojas turi parinkti dvejus skirtingus akinius – skaityti ir dirbti kompiuteriu. Dabar darosi populiarūs ir akiniai su vadinamaisiais progresiniais lęšiais – su jais gerai matoma ir iš toli, ir iš arti, pvz., vairuojant automobilį, dirbant kompiuteriu arba atliekant smulkius darbus – siuvinėjant, mezgant.
Akiniai turi tikti idealiai
Nuspręsti, ar reikia nešioti akinius kasdien ir dirbant kompiuteriu, turi tik gydytojas. Jis taip pat nustatys, atsižvelgęs į regėjimo sutrikimą, akies raumens būklę, paciento darbo sąlygas, ir kokio stiprumo akiniai reikalingi.
O besikreipiantieji į oftalmologą kompiuterininkai gydytojui padėtų parinkti tikrai tinkamus akinius, jei pasakytų atstumą nuo savo kompiuterio iki tarpuakio.
Svarbu vizito pas akių gydytoją laiką pasirinkti tokį, kad dar nesijaustų dienos nuovargis, – nebūtinai ryte, bet ir ne po 10 valandų darbo. Beje, prieš gydytojo apžiūrą negalima gerti alkoholio. Net išvakarėse išgertas butelis alaus turi įtakos raumenų tonusui ir tinklainės jautrumui. Minties prisitaikyti naujus akinius geriau atsisakyti ir skaudant galvą, padidėjus kraujospūdžiui ar šiaip prasčiau jaučiantis.
Patartina parodyti gydytojui anksčiau nešiotus akinius. Jei su jais nebuvo patogu, reikia konkrečiai nurodyti, kas buvo blogai. Be to, akių specialistui būtina iš karto pasakyti, kam jums reikalingi akiniai: vairuoti automobilį, tvarkyti dokumentus ar dirbti kompiuteriu.
Kontaktiniai lęšiai
Daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius, reikia neužmiršti juos dažnai keisti, drėkinti ir tinkamai prižiūrėti. Prieš liečiant lęšius būtina kruopščiai nusiplauti rankas muilu ir nusišluostyti rankšluosčiu (labai svarbu, kad nuo jo ant pirštų neliktų plaušelių).
Kontaktinius lęšius patartina įsidėti prieš darant makiažą. Naudojant bet kokį purškiklį būtina užsimerkti. Einant miegoti lęšius reikia išsiimti. Negalima jų nešioti ilgiau, nei nurodė gydytojas.
Kuo geriau kontaktiniai lęšiai praleidžia deguonį, tuo akims sveikiau ir patogiau. Bet net ir šiuo atžvilgiu geriausių lęšių geba „įsileisti“ deguonį kasdien mažėja. Todėl specialistai pataria teikti pirmenybę kasdien keičiamiems lęšiams arba bent jau – kas mėnesį.
Dažnai kompiuterininkai, nešiojantys kontaktinius lęšius, skundžiasi akių sausumu. Be visų kitų priežasčių, sukeliančių sausų akių sindromą, reikia paminėti ir tai, kad lęšiai vandenį išgarina dar greičiau nei akies paviršius. Todėl dirbantiesiems kompiuteriu patartina rinktis tokius lęšius, kurie gerai išlaiko drėgmę (jų pavadinime būna parašyta „moist“ arba „hydraclear“). Galima naudoti ir specialius drėkinamuosius lašus – dirbtines ašaras. Ir dar svarbu kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5 l vandens.
Kontaktinių lęšių visai negalima naudoti arba reikia riboti buvimo su jais laiką sergantiems kai kuriomis ligomis (cukriniu diabetu, skydliaukės veiklos sutrikimais, ragenos uždegimu ir kt.), todėl akių gydytojui reikia pasakyti, kokie negalavimai jus vargina.
Apsauga nuo UV spindulių
Kompiuterio monitorius – ne saulė, vis dėlto UV spindulių filtras padidina vaizdo aiškumą ekrane ir sumažina jo ryškumą. Todėl dirbant kompiuteriu patartina rinktis lęšius su UV filtru. Dar veiksmingesni šiuo atžvilgiu specialūs kompiuterininkams skirti akiniai. Optikos salonuose jų gali įsigyti ir normalios regos, ir turintieji regėjimo sutrikimų žmonės. Speciali tokių akinių danga sumažina vaizdo ekrane ryškumą, bet padidina jo aiškumą, todėl akys mažiau įtempiamos ir ne taip pavargsta. Neblogi ir akiniai su tonuotais (ne daugiau kaip 10-14 proc.) rudais lęšiais.
Kaip išvengti „sausų akių“ sindromo?
Pirmiausia būtina pasirūpinti, kad darbo vieta būtų įrengta tinkamai. Kompiuterio monitorius turi būti tiesiai prieš akis, o ne įstrižai ar šone. Atstumas tarp akių ir monitoriaus – ne mažiau kaip 50-60 cm. Geriausia, kai ekrano centras būna 15-20 laipsnių žemiau akių lygio. Langas turėtų būti šone, jei tai įmanoma, jį reikia pridengti užuolaidomis arba žaliuzėmis. Darbo vietos apšvietimas turi būti tolygus ir prislopintas, bet dirbti kompiuteriu visai neapšviestoje patalpoje negalima. Būtų puiku, jei dirbančiojo akiratyje nebūtų ryškių ir smarkiai atspindinčių šviesą daiktų: veidrodžių, spalvingų plakatų ir pan.
Vaizdo ryškumą ir kontrastingumą reikia nustatyti kuo mažesnius – kad akys nebūtų įtemptos, bet kad ir nevargtų. Geriausia, kad monitoriuje dominuotų šviesios, žalios ir rudos spalvos. Labiausiai akis vargina mėlyni ir violetiniai tonai.
Optimalų šrifto dydį nusako „triguba“ taisyklė: tekstas ekrane turi būti aiškiai matomas triskart didesniu atstumu, nei tas, kuris paprastai būna dirbant nuo akių iki ekrano. Jei ekranas stovi už 50 cm, tekstas turi būti be vargo įskaitomas už 150 cm.
Kartkartėmis žvilgsnį rekomenduojama nukreipti į tolį – pasižiūrėti į kokį nors kambaryje esantį daiktą arba pro langą. Reikia prisiversti mirkčioti kas 3-5 sekundes. Akys pailsi ir tiesiog užsimerkus – bent 2 sekundes. Kas valandą būtina daryti 10-15 min. pertraukas. Jei teko prie kompiuterio praleisti visą dieną, vakare patartina padaryti kontrastinius kompresus – šiltus ir šaltus – su ramunėlių arba arbatžolių nuoviru. Paskui vokus galima pasitepti specialiu kremu.
Natūralus būdas pataisyti regėjimą
Manoma, kad regėjimą pagerina akių raumenų atpalaidavimo pratimai. Jiems atlikti kasdien reikėtų skirti po 5 minutes.
Akys užmerkiamos ir įsivaizduojama kas nors malonaus, pvz., tyli, rami mėgstama parko vieta. Taip pabūnama kelias minutes. Kvėpuoti reikia ramiai ir giliai.
Alkūnėmis atsiremiama į stalą. Delnais uždengiamos akys – nuo šilumos jos atsipalaiduoja.
Žiūrima į bet kurį regėjimo lauke esantį daiktą, pavyzdžiui, į liniją, skiriančią priešais esančio namo stogą ir dangų. Ši linija apžvelgiama pasukant galvą, neįtempiant žvilgsnio. Kartojama keliskart per dieną.
Užsimerkiama ir veidas atstatomas prieš saulę. Galva lėtai sukiojama, kad saulės spinduliai sušildytų akių tinklainę. Paeiliui tai viena, tai kita akis uždengiamos. Tai stimuliuoja šviesai jautrių akių receptorius.
Įsivaizduojama, kad akys – maži švelnūs teptukai – jais atsargiai braukoma per visus aplink esančius daiktus, paliečiant kiekvieną jų vietą. Šis pratimas padeda atsikratyti įtampos ir gerinti atmintį.
Norint išsaugoti gerą regėjimą, būtina su maistu gauti pakankamai vitaminų A, C ir E. Jų gausu žaliose lapinėse daržovėse, apelsinuose, kiviuose, pomidoruose, saldžiosiose paprikose. Dirbantiesiems su nuolatine akių įtampa susijusį darbą patartina pavartoti ir specialių maisto papildų, skirtų stiprinti akims – jų galima gauti visose vaistinėse.
Parengė A.Gotautaitė
“Sekundė”
SXC.hu. – Iva Villi nuotr.
