Alerginė reakcija
Sode, pievoje, paupyje, miške pilna įvairių vabzdžių, ir jų įkandimai ar įgėlimai vieniems bus tik trumpas nemalonus prisiminimas, o kitiems gali būti itin pavojingas. Nors dažniausiai skundžiamasi uodų įkandimais, tačiau ir jis gali sukelti alerginių reakcijų.
Pasak gydytojos Violetos Talaikienės, reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė.
„Jeigu įkandimo vieta paraudo, šiek tiek niežti, ji patinusi, tai normali reakcija. Patinimas gali būti įvairaus dydžio, jis dažniausiai praeina per vieną ar tris paras. Jeigu įkando keli vabzdžiai, gali atsirasti ir tokių simptomų kaip pykinimas, galvos svaigimas, kartais pakyla temperatūra, bet šie požymiai būdingesni vaikams, – tikino gydytoja. – Jeigu žmogus alergiškas vabzdžių nuodams, pasireiškia stipresnė reakcija. Stiprus, plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, sausas kosulys, smaugimo jausmas, vėmimas gali būti labai pavojingi, žmogus gali netekti sąmonės, tad pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia skubiai kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą.“
Nors alerginė reakcija kartais prasideda tik keliais nežymiais simptomais, jie gali greitai stiprėti. Jeigu asmuo itin alergiškas, po įkandimo jį krečia šaltis, sunku ryti, pykina, sutrinka širdies ritmas, o jo sveikatos būklė per 15-20 minučių gali smarkiai pablogėti, jam gali prasidėti traukuliai, paralyžius, netenkama sąmonės.
Gydytoja V.Talaikienė perspėja, kad ne visada alerginė reakcija būna staigi. Nuo įgėlimo ir stiprių alergijos simptomų gali praeiti vos kelios minutės iki to laiko, kol žmogaus būklė pablogės, tačiau kartais būna atvejų, kai alergija pasireiškia praėjus kelioms dienoms. Pavėluota reakcija pavojinga sveikatai, tačiau simptomai nebūna tokie ryškūs kaip ūmiu atveju.
Alerginę reakciją dažniausiai sukelia bičių, vapsvų įgėlimai, ji dažniau pasireiškia vaikams, ir kuo jie mažesni, tuo labiau reaguoja į vabzdžių nuodus. Alergija vabzdžių nuodams dažniau pasireiškia ir asmenims, kurie sirgo alergine sloga, bronchine astma, turėjo alergiją maistui ar sirgo atopiniu dermatitu.
Pirmoji pagalba
Alerginę reakciją galima prognozuoti. Jeigu ankstesni vabzdžių įkandimai ar įgėlimai ilgai nepranykdavo, būdavo didelis patinimas, niežėdavo, tokiu atveju galima tikėtis alergijos požymių. „Pirmi keli įkandimai dažnai nesukelia jokios reakcijos, tačiau ilgai išsilaikęs tinimas, perštėjimas gali būti signalas, jog reikia pasisaugoti. Tokiam žmogui būtina naudoti priemones nuo vabzdžių“, – perspėjo gydytoja V.Talaikienė.
Kokia pirmoji pagalba turi būti teikiama žmogui, priklauso nuo reakcijos ir simptomų. Jeigu pasireiškia tik paraudimas, niežėjimas, pakanka nereceptinių vaistų, mažinančių skausmą, patinimą. Šaltis veikia teigiamai, tad galima įgėlimo vietoje pridėti leduką ar šaltą kompresą. Jeigu pasireiškia alergija, kreipiamasi į medicinos darbuotojus, jie parenka tinkamą gydymą: duoda priešalerginių vaistų, suleidžia adrenalino į raumenis.
„Žmogus, kuriam įgėlimai itin pavojingi, turėtų nešiotis vienkartinį švirkštą, pripildytą adrenalino: įgėlus vabzdžiui ir prasidėjus alerginiams simptomams, asmuo susileidžia vaistų ir taip laimi laiko, kad galėtų pasiekti gydymo įstaigą“, – sakė „Sekundės“ pašnekovė.
Vabzdžių įgėlimai pavojingi ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir vaikams. Taip pat reakcijos laipsnį lemia ir vieta, kur vabzdys įgėlė. Pavojingiausi įkandimai veido srityje. Bitei, vapsvai įgėlus prie akių, lūpų ar į kaklą, patinimas greitai plinta ir ypač pavojingas vaikams, nes nuodai gali sukelti įvairią reakciją, kartais užtinsta kvėpavimo takai, o tai kelia grėsmę gyvybei.
„Jeigu vaikui veido srityje įgėlė bitė, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, galbūt nebus jokios reakcijos, tačiau geriau, jeigu specialistai stebės paciento būklę, tai padeda išvengti komplikacijų. Labai pavojingas ir įgėlimas burnoje, juk būna atvejų, kai valgant obuolį ar kitą vaisių nepastebima vabzdžio, o įgėlimas kelia pavojų gyvybei“, – perspėjo V.Talaikienė.
Tyko įvairūs gyviai
Uodų įkandimai dažniausiai kelia niežulį. Jeigu įkandimų daug, galima vartoti priešalerginius vaistus, tačiau perštėjimui malšinti tinka ir įvairios liaudies priemonės. Niežtimas vietas reikėtų plauti šaltu vandeniu, ant įkandimų galima palaikyti ledo gabalėlį, svarbu nedraskyti perštinčios vietos, nes gali patekti infekcija.
Daugiau skausmo sukelia bičių, vapsvų ar kamanių įgėlimai. „šiuo atveju svarbu apžiūrėti, ar neliko geluonies. Jį galima ištraukti pirštais ir jokiu būdu negalima spaudyti, čia nepadės ir užveržimai, nes spaudant nuodai greičiau išsiskiria. Ištraukus geluonį, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Tam puikiai tiks svogūnas ar česnako sultys. Norint, kad patinimas greičiau pranyktų, prie žaizdelės reikia pridėti šaltą kompresą“, – kaip elgtis įgėlus bitei patarė V.Talaikienė.
Nemalonų odos perštėjimą, bėrimą sukelia ir skruzdės. Jos išskiria skystį, kuris dirgina kūną, o įkandimų žymės dažniausiai būna grupinės. Niežtimą vietą reikėtų nuplauti šaltu muiluotu vandeniu, prie odos kelioms minutėms galima pridėti ledo gabalėlį, taip mažiau degins įkandimo vietą.
Didesnę baimę žmonėms kelia erkių įkandimai ir jų platinamos ligos: erkinis encefalitas, Laimo liga. Kasmet Lietuvoje šimtai žmonių suserga šiomis ligomis, dalis jų visą gyvenimą jaučia ligos pasekmes. Encefalitas prasideda nuo požymių, panašių į gripą: silpnumo, galvos skausmų, raumenų maudimo, kūno temperatūros pakilimo iki 38 laipsnių. Laimo liga yra labai klastinga, lėtinė, todėl jos pradžia dažnai nepastebima.
Užsikrėtus šia liga erkės prisisiurbimo vietoje dažnai atsiranda raudona dėmė, tačiau žmogus, nepastebėjęs erkės įkandimo, gali ir nesuprasti, kad tai vienas iš Laimo ligos simptomų. Kartais padidėja kūno temperatūra, skauda galvą, sąnarius, raumenis. Vienas iš ligos požymių – padidėję limfmazgiai toje kūno srityje, kur buvo įsisiurbusi erkė.
Nuo erkių įsisiurbimų gali apsaugoti tinkama apranga, atidumas. Nuo erkinio encefalito, žinoma, patikimiausiai saugo skiepai. „Erkių platinamų ligų pasekmės daug sunkesnės. Šiais metais erkės itin aktyvios, Panevėžys yra vienas pavojingiausių Lietuvos rajonų, tad svarbu pasisaugoti. Rengiantis į gamtą reikėtų rinktis šviesius drabužius, rekomenduojama nevaikščioti basam, nedėvėti šortų, puskelnių, o mūvėti ilgas kelnes. Grįžus iš miško, sodo, parko reikėtų apžiūrėti kūną, – patarė V.Talaikienė. – Jeigu vis dėlto erkė įsisiurbė, nerekomenduojama jos tepti aliejumi ar riebalais. Svarbu erkę tinkamai pašalinti, nes jos užkratas yra žarnyne. Nereikia gyvio traukti, o patariama jį sukti prieš laikrodžio rodyklę, tada didesnė tikimybė, kad erkės galvutė nenutrūks.“
Moteris tikino, jog dažnai gamtoje būnantiems žmonėms apsisaugoti nuo erkinio encefalito padės skiepai, tai efektyviausia priemonė ir svarbu iš anksto pagalvoti apie ateinantį sezoną. Skiepijama negyva vakcina, o imunitetas susidaro net 98 procentams paskiepytųjų. Tam, kad išsivystytų visas apsauginis imunitetas, reikalingi trys vakcinavimai. Tarp pirmo ir antro erkinio encefalito vakcinavimo turi praeiti 1-3 mėnesiai. Trečia vakcinos dozė skiriama po 9-12 mėnesių. Kas 3-5 metai, norint palaikyti reikiamą apsauginio imuniteto lygį, reikia atlikti po vieną vakcinavimą.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių
Vaistinėse siūloma įvairių preparatų, padedančių apsisaugoti nuo vabzdžių. Pasak gydytojos V.Talaikienės, svarbu atkreipti dėmesį, kam jie skirti.
„Dabar galima įsigyti ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams ar net kūdikiams skirtų priemonių. Jomis purškiami vežimėlio kraštai, užuolaidos, o jeigu jos skirtos kūnui, svarbu įsigyti saugią priemonę, kad būtų tinkama vaikui, nes jis gali, pavyzdžiui, palaižyti pateptą vietą. Perkant reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar preparatas skirtas apsaugai nuo uodų, ar padeda išvengti ir bičių įgėlimų, – apie priemones kalbėjo pašnekovė. – Norint efektyviai apsisaugoti nuo vabzdžių, reikia reguliariai pasipurkšti ar pasitepti. Ant kiekvienos priemonės pakuotės nurodyta, kiek valandų ji yra veiksminga.“
Gydytoja V.Talaikienė negailėjo patarimų. Anot jos, svarbu apsaugoti ne tik save, bet ir vaikus, tad jiems nereikėtų leisti lauke valgyti ledų, vaisių, taip pat vengti saldžiųjų gėrimų, nes jie gali privilioti vabzdžius. Reikėtų vengti ryškiaspalvių, gėlėtų ir tamsių drabužių – šviesi vienspalvė apranga vabzdžiams yra ne tokia patraukli.
Jeigu susiruošėte į iškylą, reikėtų apsirengti drabužius ilgomis rankovėmis, dėvėti ilgas kelnes, avėti batus. Vaikus reikėtų išmokyti atsargumo, jiems nereikėtų liesti jokių ropojančių vabzdžių, neskinti gėlių, nes jose gali būti bičių. Nereikėtų leisti ragauti nukritusių vaisių jų neapžiūrėjus, nes ten gali būti įsigraužęs vabzdys. Vaikams nederėtų žaisti po medžiais, kur yra pūvančių vaisių, taip pat šalia avilių.
Kvapai vilioja vabzdžius, tad rengdamiesi į gamtą žmonės neturėtų kvėpintis, naudoti kremų, kvapnių muilų, kosmetikos.
„Jeigu ruošiamasi į iškylą, vienas iš patarimų būtų pietaujant ant stalo padėti dvi ar tris lėkštes šiek tiek pašildyto acto, jis baido bites“, – patarė V.Talaikienė. Reikia nepamiršti užsukti indų su gėrimais, jie geliančius vabzdžius itin vilioja.
Jeigu vis dėlto atskrido geliantis vabzdys, svarbu nedaryti staigių judesių. Mojavimas rankomis dažnai tik pakursto jų agresiją.
Grįžus į namus reikia atidžiai apžiūrėti, ar nėra prisisiurbusių erkių. Ypač gerai reikia patikrinti sprandą, už ausų ir plaukų sritį.
Namuose ant langų reikėtų uždėti apsauginius tinklelius, yra priemonių, kuriomis papurškus užuolaidas vabzdžiai atbaidomi. Tik pasirinkus tinkamus preparatus ir būnant atsargiems, išvengiama pasekmių, kurias gali sukelti vabzdžių įkandimai ir įgėlimai.
Neringa SIRTAUTIENĖ
“Sekundė”
Vytauto Prekevičiaus nuotr.
