Kodėl susergama
Pagrindiniai peršalimo ligų sukėlėjai yra virusai, jų priskaičiuojama per 130 ir vis atrandama naujų. Norint nesusirgti kai kuriomis ligomis, patariama skiepytis, tačiau vakcinos nėra vienintelė galimybė stiprinti organizmą. Silpna imuninė sistema, pervargimas, peršalimas slopina organizmo gynybines reakcijas, jis tampa ne toks atsparus virusams.
Dažniau peršalimo ligomis serga tie asmenys, kurių silpnesnis imunitetas. Užsigrūdinę, higieną išmanantys, visavertį maistą valgantys žmonės, sugebantys bet kuriuo metų laiku sportuoti ar nors valandą pabūti gryname ore serga rečiau. Tai padeda išlaikyti nenualintą imunitetą ir kovoti su peršalimo ligomis.
Pasak gydytojos Irenos Brogaitės, imuninė sistema saugo organizmą nuo to, kas yra genetiškai svetima, tačiau yra tam tikrų faktorių, kurie imunitetą susilpnina.
„Neįmanoma išvengti virusų, bakterijų, o silpna imuninė sistema tampa mažiau atspari ir žmogus suserga. Stresas, užteršta aplinka, radiacija, alkoholis, rūkymas, neigiamos emocijos, medikamentai silpnina imuninės sistemos atsparumą. Pablogėjus orams tai dar dažniau pastebima, tad svarbu žinoti, kaip pasirūpinti savo sveikata“, – tikino I.Brogaitė.
Imuninės sistemos stiprinimas
Imuniteto stiprinimas ilgas procesas, tad tuo reikėtų nuolat rūpintis. Imuninę sistemą stiprina grūdinimasis, tinkama mityba, sportas. Pasak gydytojos, norintieji sustiprėti turi nusistatyti tam tikrą dienos režimą, valgyti visavertį maistą ir būtinai dažniau šypsotis, sakyti daugiau gerų žodžių, pagirti aplinkinius.
„Gera nuotaika – puikus būdas imunitetui stiprinti, nes teigiamos emocijos labai reikalingos, – šypsojosi gydytoja. – Žinoma, svarbu skirti laiko ir kitiems imuniteto stiprinimo būdams, vienas jų – pasivaikščiojimai gryname ore. Kiek laiko būti lauke, priklauso nuo temperatūros. Šaltą ir vėjuotą dieną galima būti trumpiau, svarbu šiltai apsirengti. Saulėtomis dienomis lauke reikėtų būti ilgiau, tai ypač svarbu vaikams.“
Organizmą grūdina ir prausimasis rytais šaltu vandeniu, galima išmėginti kontrastinį dušą. „Sekundės“ pašnekovė tikino, kad grūdinimasis nėra nėrimas į eketę, ypač kai žmogus anksčiau to nedarė. Svarbu pamažu grūdinti organizmą. Šilto ir šalto vandens vonelės, kelios sekundės po šaltu dušu, nosiaryklės skalavimas gali duoti puikių rezultatų.
Fizinis krūvis taip pat labai reikalingas. Tai išjudina visą organizmą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti sąnarių, stuburo ligų.
Sportas, judėjimas gryname ore itin reikalingas norintiesiems stiprinti organizmą, tačiau nereikia pamiršti, jog per didelis fizinis krūvis gali alinti ir duoti ne tokį rezultatą, kokio tikėtasi.
Vienas iš svarbesnių imuninės sistemos stiprinimo būdų – tinkama ir visavertė mityba. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Itin svarbūs baltymai, jų yra varškėje, kiaušiniuose, svarbu valgyti ir žuvį, daržoves, gerti įvairių sulčių.
Svarbiausia, kad kasdienė mityba būtų visavertė: organizmas turi gauti ir angliavandenių, ir riebalų.
„Žmogus turi valgyti kokybišką, šviežią, neriebų maistą. Rekomenduojama mažiau vartoti gyvulinės kilmės riebalų, o daugiau rinktis daržovių ir vaisių. Nereikia pamiršti, kad alkoholis, rūkymas silpnina imunitetą, tad svarbu stengtis ir bent jau apriboti žalingus įpročius“, – perspėjo I.Brogaitė.
Vitaminų nauda
Organizmui stiprinti ypač reikalingi vitaminai. Imuninės sistemos veiklai svarbus vitaminas C, jo gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose – kopūstuose, obuoliuose, apelsinuose, citrinose. Vitaminas E taip pat labai reikalingas. Jo yra migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, aliejuje, avokaduose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje.
„Jei žmogus patiria daug streso, jo mityba nėra visavertė, susidaro laisvieji radikalai, kurie silpnina imunitetą. Tokiu atveju labai svarbu, kad organizmas gautų ne tik vitaminą C, E, bet ir vitaminą A, seleną, beta karotino, – apie vitaminų poreikį kalbėjo I.Brogaitė. – Veiksminga prevencijos priemonė vaistažolės. Erškėtuogės, alijošiaus, imbiero, medetkų, beržų pumpurų arbatos bei nuovirai padeda stiprinti organizmą, apsisaugoti nuo ligų.
Nereikia pamiršti imunostimuliatorių. Peršalimo ligoms gydyti, imunitetui stiprinti puikiai tinka ežiuolių preparatai, jie yra vieni veiksmingiausių imunostimuliatorių.“
šiaurės Amerikos indėnai ežiuolės augalu gydė nudegimus, kosulį, malšino galvos, dantų skausmą, jį vartojo organizmo atsparumui didinti. Purpurinėje ežiuolėje yra eterinių aliejų, inulino, kurie stimuliuoja imuninę sistemą.
Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas aminorūgščių kiekis, o jos lapuose daug provitamino A.
šio augalo šaknyse ir žieduose yra vitamino C. Gydytoja perspėjo, jog preparatus, kurių sudėtyje yra ežiuolės, reikėtų vartoti atsargiai. Daugiau nei dvi savaites vartojama ežiuolė gali sukelti atvirkštinę reakciją.
Bičių produktai – medus, žiedadulkės, bičių duonelė, pikis taip pat svarbūs organizmo stiprinimui. Vaistinėse galima įsigyti žiedadulkių tablečių su vitaminu C. Jų rekomenduojama paros norma vaikui – 1–3 tabletės, suaugusiajam per parą rekomenduojama sučiulpti apie 6–8 tabletes.
Svarbu pasikonsultuoti
Didelis medikamentų, vitaminų, vaistažolių pasirinkimas ne vienam gali susukti galvą. Lengviausia ir sveikiausia imunitetą stiprinti nemedikamentinėmis priemonėmis, nes natūralūs imuniteto stimuliatoriai veikia švelniau, beveik nesukelia nepageidaujamo poveikio.
Vis dėlto piktnaudžiauti jais negalima. Vartojant bet kurių augalinių preparatų, vaistažolių, reikia stebėti savo organizmo reakciją, nes kiekvieno žmogaus organizmas į tą pačią medžiagą reaguoja skirtingai.
Netinkamai vartojami preparatai gali sukelti nepageidaujamą poveikį, tad dažnai svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, kokį preparatą įsigyti ir kaip jį vartoti, norint sustiprinti imuninę sistemą. Tai itin aktualu ir tėvams, nes vaikai yra jautrūs, o netinkamai parinktas preparatas gali neigiamai veikti organizmą.
„Mamos dažnai besirūpindamos vaikais pačios renkasi preparatus, kuriais stengiasi stiprinti vaiko organizmą, tačiau vaiko imuninė sistema labai subtili ir neteisingas imunostimuliatorių parinkimas bei vartojimas tik pablogina organizmo būklę. Visada reikia pasitarti su gydytoju, kuris galėtų parinkti tinkamus preparatus,“ – perspėjo I.Brogaitė.
Gydytojai kaip vieną iš apsaugos sričių rekomenduoja ir vakcinas. Dabar tinkamas laikas pasirūpinti skiepais, padedančiais apsisaugoti nuo gripo. Kol dar neprasidėjusi gripo epidemija, ši vakcina gali užkirsti kelią ligai, kuri susilpnintų imuninę sistemą.
„Yra įvairių vakcinų: nuo vėjaraupių, kokliušo, poliomelito. Tai viena iš pagrindinių apsaugos sričių. Ligos, kai kurie medikamentiniai vaistai silpnina organizmą, tad ši apsauga padeda išvengti susirgimų”, – tikino I.Brogaitė.
Vis dažniau kalbama ir apie probiotikus – gerąsias bakterijas. Jos taip pat reikalingos, nes pagerina virškinimą, stimuliuoja žarnyno limfinį audinį ir padeda stiprinti imuninę sistemą, tačiau, pasak I.Brogaitės, imunitetui stiprinti nepakaks tik to, kad žmogus gertų jogurtą ar kitus produktus, turinčius gerųjų bakterijų.
Žinoma, jos padeda, tačiau turi būti visas kompleksas pastangų, kad išliktume sveiki ir stiprūs.
Jeigu žmogus stengiasi sustiprinti imunitetą, tačiau jį vis tiek nuolat kamuoja įvairūs negalavimai, nuolat sloguoja ar jaučiasi išsekęs, tokiu atveju reikėtų poilsio, ramybės ir geros nuotaikos, derėtų pasikonsultuoti su specialistu dėl lėtinės infekcijos židinių.
Dažnai sergantieji kenčia dėl tam tikrų lėtinių ligų. Nesveiki dantys, adenoidai, padidėjusios tonzilės, sinusitas, ginekologinės ligos gali būti imuninės sistemos nepakankamumo priežastimi.
Tik stiprus organizmas geriau kovoja su ligų sukėlėjais – negalavimo požymių būna mažiau, jie trunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų.
Neringa Sirtautienė
Nuotr.Sugebantieji bet kuriuo metų laiku sportuoti ar nors valandą pabūti gryname ore serga rečiau.
“Sekundė”
