Geriausiai atsimenama tai, apie ką diskutuojama, ką patiriame ir aiškiname kitiems. Tačiau neretai atmintis veikia ne itin efektyviai. Taip gali būti dėl įvairiausių priežasčių – streso, nemigos, alkoholio, netinkamo maisto, emocinio nestabilumo, nuovargio, rūkymo, narkotikų, vitaminų trūkumo. Galima padėti atminčiai veikti geriau – reikia ją lavinti ir treniruoti, pasirinkti tinkamą mitybą, daugiau judėti.
Atminties galia
Atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją, tai vienas iš psichikos procesų, viena asmenybės struktūros dalių. Atminties galia kartais gali ir stebinti.
1974 metais vienas Birmos sostinės Rangūno gyventojas atmintinai išdėstė 16000 puslapių budistinių kanonų tekstą. Panašų rekordą pasiekė ir 26 metų Kinijos gyventojas, jis įsiminė daugiau nei 15000 telefonų numerių.
Galima ištreniruoti atmintį taip, kad pasiektume stulbinamų rezultatų. Atmintį išlavinę žmonės vadinami „proto atletais“.
Dažnai reikia ne vienų intensyvių atminties lavinimo metų, kad žmogus pasiektų gerų rezultatų. Jeigu nesergama tam tikromis ligomis, žmogus gali atmintyje išsaugoti begalę dalykų, tik ne visi moka naudotis metodais ir sistemomis, kurie padeda tai pasiekti.
Ugdant atmintį labai svarbu pasitelkti ir vaizduotę. Išgirdus reikiamą žodį dažnai jį siejame su tam tikru vaizdiniu, todėl vėliau gerai prisimename. Vaizdinė informacija daro žmogui didesnį poveikį, nes ji turi daug platesnį elementų diapazoną, ji juda, yra spalvinga, erdvinė ir dar su garsu.
„Visų žmonių, kurie neserga tam tikromis ligomis, atmintis būna gera, bet atmintis, kaip ir kiti psichiniai procesai, orientuota į tikslą.
Jei žmogus turi tam tikrą tikslą, jis geriau įsimins informaciją. Kaip ir moksleiviai, jie visi gali gerai įsiminti dėstomas pamokas, tačiau vieni mokosi gerai, kiti – prasčiau.
Tai nereiškia, kad vaiko, kuris mokosi prasčiau, atmintis yra bloga, jis galbūt neturi motyvacijos mokytis“, – sakė Panevėžio apskrities ligoninėje dirbanti psichologė-psichoterapeutė Eglė Zubienė.
Kai negalime įsiminti
Atmintis daugialypė, ji – meno forma, kurią galima lavinti, treniruoti. Labai svarbu ir susikaupimas bei motyvacija. Norint atsiminti tam tikrą medžiagą, ją reikėtų užsirašinėti. Užrašai padeda sutelkti dėmesį ir pagal svarbą išdėstyti esminius dalykus, nekreipiant dėmesio į tuščias frazes. Atminčiai gerinti reikia pasitelkti vaizduotę, asociacijas, sąsajas, vizualizaciją. Kuo daugiau žmogus treniruojasi, tuo aiškesni būna vaizdiniai. Kuo aiškesni vaizdiniai, tuo greičiau juos galima atkurti. Tačiau yra priežasčių, kurios silpnina atmintį, tai gali būti sveikatos būklė, psichologiniai veiksniai, solidus amžius.
„Atmintis sutrinka, kai žmogus serga kai kuriomis ligomis, tai gali būti kraujagyslių ligos, sklerozė, senatvinė demencija ar tokios neurologinės ligos kaip epilepsija. Pavyzdžiui, jei žmogus serga epilepsija, ilgainiui jo atmintis silpnėja. Jeigu tas žmogus vartoja vaistus, jis gali pagerinti savo būklę, o jei gyvena netvarkingai, liga pažeidžia smegenų darbą“, – apie atminties silpnėjimo priežastis kalbėjo E.Zubienė.
Psichologė tikino, kad tam tikros medžiagos gali susilpninti atmintį. Alkoholis, narkotikai, tam tikri vaistai, prie kurių priprantama, turi poveikį atminties būklei. „Rūpesčiai, stresinės situacijos dažnai priverčia griebtis tam tikrų medikamentų. Vieni renkasi trankviliantus, kiti – migdomuosius, tai daro ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jaunimas. Jie dažnai pripranta prie vaistų, tai savo ruožtu pakenkia atminties procesams, o nervinis audinys neatsinaujina“, – apie vaistų keliamą grėsmę perspėjo „Sekundės“ pašnekovė.
Kartais gerai užmiršti
Kad smegenys galėtų normaliai funkcionuoti, gebėjimas užmiršti toks pat būtinas kaip ir atmintis. Taip smegenys „išsivalo“, „išmeta“ nebereikalingą informaciją, kad atsirastų vietos naujai, aktualiai. Bet kai ima nuolat išsitrinti reikalingi duomenys, tai jau nebe smegenų „valymasis“, o sutrikimas.
„Ne visada blogai, kad atmintis „susiaurėja“. Išstūmimas, traumuojančių įvykių, išgyvenimų užmiršimas padeda išgyventi sunkias akimirkas, spręsti problemas ir kylančius konfliktus. Turim džiaugtis, kad ne viską atsimenam. Jei atsimintume viską, kas įvyko, gali išsivystyti ir psichinė liga. Užmiršimas kartais būna gynybinė reakcija, kuri apsaugo nuo išgyvenimų „užvirimų“. Esant stresinei situacijai žmogus įsimena tik dalį informacijos. Jaudulys priverčia selektyviai „matyti“ ir atsiminti tik kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, vestuvės. Dažnas jaunavedys teigia, kad jei jos nebūtų nufilmuotos, labai daug ko neatsimintų. Žiūrėdami juostą galime pastebėti daug dalykų, kurie buvo pamiršti.
Taip pat nutinka, pavyzdžiui, jei suserga artimas žmogus. Ligoninėje, kur daug vamzdelių, aparatų, atmintis užblokuoja dalį vaizdų, prisiminimų, ir tai yra vienintelis būdas išlikti, „neperdegti“, – tikino psichologė E.Zubienė.
Ne visada, kai žmogus užmiršta padaryti vieną ar kitą dalyką, reikia kaltinti blogą atmintį. Kartais pakanka paieškoti priežasčių: gal žmogus turi per daug įsipareigojimų, gal organizmas neatlaiko įtampos.
Yra nuolatinių vėluotojų, bet tai nereiškia, kad jų vėlavimus lemia atmintis. Kartais užtenka pagalvoti, koks turėjo būti susitikimas, kokie jausmai dėl jo užplūsta, kodėl užmirštama, ir paaiškėja, kad ne atmintis, o žmogaus savijauta, jausmai gali būti priežastis, kuri priverčia vėluoti.
Ligų įtaka atminčiai
Tam tikros ligos turi įtakos atminties skaidrumui. Pasaulyje yra daugiau nei milijonas žmonių, sergančių išsėtine skleroze. Galvos svaigimą, nuovargį, pusiausvyros sutrikimus jaučiantys šios ligos kamuojami žmonės neretai kenčia ir regėjimo sutrikimus, jiems tirpsta galūnės, sunku mąstyti.
Išsėtinė sklerozė yra centrinės nervų sistemos lėtinė liga. Kai nervines skaidulas apsupa tam tikras dangalas – mielinas, sutrinka jų funkcija ir susidaro uždegiminiai židiniai, vėliau jų vietos randėja ir lieka sklerotinės plokštelės.
Pasak Panevėžio sergančiųjų išsėtine skleroze draugijos pirmininko Daliaus Krasausko, išsėtinės sklerozės simptomai dažniausiai pasireiškia 20–40 metų žmonėms. Jie gali susilpnėti, tad ligonis kelerius ar net keliolika metų gali tikėti, kad yra sveikas, tačiau paaštrėjus ligai komplikacijų pasekmės galėtų būti labai liūdnos. Sergantiesiems dažnai stringa atmintis, atrodo, kad viską supranta, viskas aišku, tačiau jie nei iš šio, nei iš to pamiršta.
Sergantiesiems šia liga reikia valgyti visavertį maistą, daug žuvies, geriausia raudonos, nors ji gana brangi. Norint išvengti ligos komplikacijų, slopinti išsėtinės sklerozės simptomus, reikia prižiūrėti save. Ligoniams svarbu kuo mažiau nervintis, gerai pailsėti, mankštintis, vartoti nemažai skysčių. Taip pat labai svarbu bendrauti su artimaisiais, nevengti visuomenės, nes bendravimas padeda išvengti depresijos.
Atmintį itin sutrikdo ir Alzheimerio liga. Kai liga yra ankstyvos stadijos, žmogus sunkiai vykdo įprastas užduotis, jam sudėtinga naudotis buitiniais prietaisais, nesugeba užrakinti durų, pamiršta įprastų daiktų pavadinimus, pasiklysta net žinomose vietose. Vėliau žmogus tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Kiekviena liga gali tam tikru būdu lemti atminties būklę, tačiau jei žmogus yra sveikas, jis atmintį gali lavinti.
Smegenų mankšta
Atmintį reikia treniruoti. Žmogus gali pasirinkti jam malonų laisvalaikio praleidimo būdą – spręsti kryžiažodžius, žaisti šachmatais, taip vystoma atmintis, intelektas. Tie, kurie mėgsta vartyti enciklopedijas, įsimena jų informaciją, kartu lavina ir atmintį. Padeda ir eilėraščių mokymasis.
„Svarbu lavinti ir vaizduotę. Mažiau reikėtų žiūrėti televizorių, sėdėti prie kompiuterio. Geriau pasirinkti stalo žaidimą: „Monopolis“ lavina verslumą, „Alias“ ugdo intelektą, atmintį. Yra ir kitų stalo žaidimų, kuriuos gali žaisti visa šeima, tai bus puiki smegenų mankšta“, – sakė psichologė E.Zubienė.
Atmintį lavina ir žaidimas kortomis, vaikiškos dėlionės, skaitymas, piešimas, grojimas kokiu nors instrumentu, net dienoraščio rašymas. Kartais galime savęs paklausti, kodėl į atmintį įstringa reklaminių filmukų frazės? Todėl, kad jas dažnai matome bei girdime.
Vadinasi, norint atsiminti reikia kartoti. Keletą kartų per dieną pakartoję reikiamą informaciją, ją geriau įsiminsite. Patikimas būdas išsaugoti gerą atmintį – aktyvi nuolatinė protinė veikla.
Neatitrūkimas nuo gyvenimo, aktyvumas, įdomi veikla, rezultatų siekimas – patikimas būdas išsaugoti proto jaunystę.
Tinkamas gyvenimo būdas taip pat svarbus norint išsaugoti atminties skaidrumą. Net ir sergantiesiems neurologinėmis ligomis negalima krimstis, reikia judėti ir laikytis dietos – kuo mažiau riebalų ir kuo daugiau daržovių bei vaisių, turinčių vitaminų E ir C.
Norint sustiprinti atmintį, pirmiausia reikia geležies. Patariama valgyti mėsą, ypač kepenis, žuvį, kiaušinius, taip pat ridikus, pupas, slyvas, vynuoges, špinatus. Mėlynėse ir braškėse gausu antioksidantų, atitolinančių nervų sistemos, taigi ir atminties silpimą.
Labai svarbu, ką valgome pusryčiams, nes jų metu turime gauti 20 procentų visų organizmui per dieną reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų. Tinka pienas, įvairūs dribsniai, vaisiai, jogurtas, šviežių vaisių sultys. Per pietus ir vakarienę geriau nepersivalgyti.
Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau kaip du puodelius kavos ir arbatos. Šie gėrimai gali sutrikdyti miegą, būtiną geram atminties veikimui. Jei sunku atsisakyti šio malonumo, geriau pasirinkti žaliąją arbatą. Ji stiprina atmintį.
„Psichinė būklė gerėja ir nuo fizinės veiklos. Sveikas ir laimingas geriau atsimena. Darbas, meilė, tarpusavio santykiai turi įtakos ir atminčiai. Jei žmogus patenkintas savimi, jaučiasi gerai, jis lengviau įsimena, sukaupia dėmesį ir mažiau skundžiasi atminties sutrikimais“, – tikino psichologė.
Bent 20 minučių per dieną privalu pabėgioti, pavažinėti dviračiu arba pasivaikščioti. Fizinė veikla suaktyvina kraujo cirkuliavimą smegenyse, mat judant prasiplečia kraujagyslės. Rūkymas – atvirkščiai, susiaurina kraujagysles. Todėl į smegenis patenka mažiau kraujo ir deguonies. Rūkaliai praranda daug vitamino C, kuris organizmui reikalingas pasisavinti geležį.
Tačiau jeigu žmogus tinkamai maitinasi, daug juda, neturi žalingų įpročių ir vis tiek niekada neatsimena, ką kur padėjo, dažnai pameta reikalingus daiktus, užmiršta, ką vakar skaitė ar matė per televizorių, jeigu jam sunku susikaupti, sunku orientuotis nepažįstamoje miesto dalyje ar aplinkiniai nuolat kartoja, jog reikėtų gerinti atmintį, tokiu atveju reikėtų susirūpinti ir pasikonsultuoti su specialistu. Anksčiau pradėtas gydymas gali užkirsti kelią ligos pasekmėms.
Neringa Sirtautienė
“Sekundė”
