Kai kurių šaltinių duomenimis, vien tik gruodžio mėnesį susirgimų hipertoninė liga, gastritu, skrandžio opalige atvejų padaugėjo dvigubai. Infarktų ir insultų per pirmuosius porą 2009-ųjų mėnesių taip pat užregistruota dukart daugiau.
Suprantama, kaltos dėl to ne tik nuolatinės kalbos apie krizę, bet ir negailestinga tikrovė: tūkstančiai žmonių neteko darbo, stabilių pajamų, vilties turėti daugiau ar mažiau aprūpintą ir prognozuojamą ateitį. Tokie dalykai negali nedaryti įtakos sveikatai.
Gydytojai terapeutai teigia pastebėję keistą dalyką: anot jų, dažniausiai infarktus ir insultus patiria ne atleistieji iš darbo ar dėl finansų krizės praradusieji dideles pinigų sumas (tokiems žmonėms paprastai „įsijungia“ tam tikras apsauginis mechanizmas, suteikiantis impulsą veikti, ieškoti išeities), o tie, kurie su nerimu laukia, kada jiems taip nutiks. T.y. žmogus gyvena taip pat, kaip ir iki ekonominės krizės, tačiau kas rytą eidamas į darbą tikisi rasti ant darbo stalo pranešimą apie atleidimą, o grįžęs namo suka galvą, kaip išsaugoti savo kuklias santaupas. Gyvenimas tokioje nuolatinėje įtampoje ir tampa rimtų sveikatos bėdų priežastimi.
Medikų vertinimu, net 70 procentų visų ligų išprovokuoja būtent negatyvo laukimas. Kai žmogus yra tokios būklės, jo rankų, kojų ir nugaros raumenų ląstelių aktyvumas padidėja 5–6 kartus. Taip pat padažnėja kvėpavimas, greitėja širdies plakimas, pakyla arterinis kraujospūdis, išsiskiria didelis kiekis adrenalino. Pagreitėjusi medžiagų apykaita siaubingu greičiu išnaudoja organizmo išteklius – iš esmės, organizmas ima valgyti pats save. Kūnas tarsi ruošiasi atremti fizinį puolimą, kurio greičiausiai nebus.
Taip jau žmogus sukurtas: emocijų ir neigiamų išgyvenimų mums sukeltos traumos dažnai tampa pavojingesnės už tikras fizines traumas. Žinoma, neretai tai būna išskirtinai psichologinio pobūdžio problemos, kurias išspręsti turėtų padėti psichoterapeutas. Būtent jis turėtų išmokyti liautis galvoti vien apie krizę. Tačiau jeigu šios srities specialisto konsultacijoms neturite nei laiko, nei lėšų, galite išbandyti kelis paprastus, laiko patikrintus medikų patarimus kaip įveikti krizę savo jėgomis.
Patarimas Nr.1: valgykite daugiau citrusinių vaisių
Stipriausias gamtoje žinomas antidepresantas – tai vitaminas C. Psichologai atliko ne vieną specialų eksperimentą, kurio metu išsiaiškino, jog žiurkėms kasdien duodant po 200 mg vitamino C jų organizmai beveik visiškai liaujasi gaminę streso hormonus.
Todėl iš ryto vietoj arterinį kraujospūdį didinančios kavos puodelio ir gastritą „prišaukti“ galinčio sauso sumuštinio verčiau išgerkite stiklinę apelsinų sulčių (idealiu atveju – šviežių) arba suvalgykite vaisių salotų iš obuolių, apelsinų ir medaus.
Neturite laiko ruošti pusryčius? Tuomet pakeliui į darbą nepamirškite nusipirkti citrusinių vaisių – ir patys pasilepinsite, ir kolegas nuo streso apsaugosite.
Patarimas Nr.2: negerkite kavos vieni
Per pietų pertraukas organizuokite kolegų „žygius“ į artimiausią kavinę. Arba atsineškite į darbą keliais sumuštiniais daugiau ir pasidalykite jais su bendradarbiais (geriausia suvalgyti juos gryname ore, jei yra tokia galimybė, o ne kiekvienas prie savo kompiuterio). Nauda iš to bus dviguba: pirmiausia – pramankštinsite nuo ilgo sėdėjimo sustingusius raumenis, antra – pakeista aplinka ir kolegiškumas pagerins jūsų emocinę bei psichologinę būklę.
Psichologai įrodė, jog kai nervingi pervargę žmonės geria kavą (arba arbatą) vieni, tai dar labiau didina jų dirglumą.
Patarimas Nr.3: įsigykite baseino abonementą
Krizės iškankintiems žmonėms gydytojai primygtinai rekomenduoja vandens terapiją – net jei dėl baseino abonemento teks atsisakyti kokio nors materialaus pirkinio.
Įrodyta, jog vien tik žiūrėjimas į vandenį padeda primiršti problemas ir atsipalaiduoti. Pasak psichoanalitikų, taip yra dėl to, kad vanduo mūsų pasąmonėje asocijuojasi su tuo palaimingu periodu, kurį praleidome motinos įsčiose. Taigi kassavaitinis apsilankymas baseine yra beveik šimtaprocentinė apsauga nuo niūrių minčių.
Patarimas Nr.4: pasidarykite… ausų masažą
Vargu ar kas nors pastebi, kad į pagalbą sąmonės netekusiems žmonėms atskubėję medikai dažnai jiems trina ausis. Iš šalies tai galbūt atrodo juokingai. Tačiau amerikiečiai mokslininkai jau kadaise įrodė, jog toks ausų masažas gerina kraujotaką smegenyse, padeda sumažinti įtampą ir net didina darbingumą.
švelniai suimkite ausų lezgelius ir pamasažuokite pirštais po penkis kartus. Kraujas ims greičiau tekėti į smegenis, jos gaus daugiau deguonies ir nuotaika iš karto taps geresnė.
Patarimas Nr.5: parašykite romaną apie save!
Jeigu slogios mintys neleidžia užmigti arba užgriūva kas rytą, vos pramerkus akis, imkite į rankas pieštuką, popierių ir – pirmyn! Rašykite apie viską, kas jums kelia nerimą, – geriausia, anot psichologų, pirmuoju asmeniu ir esamuoju laiku. Paskui perrašykite istoriją taip, kaip norėtumėte, kad ji baigtųsi. Svarbiausia, kad pasakojimas būtų pozityvus!
Parengė Ilona STANKŠNIENĖ
“Sekundė”
SXC nuotr.
