• Pagrindinis
  • Sveikata
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Natūralūs vaistai
    • Saugok sveikatą!
    • Sveikatos politika ir naujovės
  • Arčiau gamtos
  • Grožio formulė
  • Harmoninga pora
  • Ekologiška aplinka
  • Minčių terapija
  • Mokslo atradimai
  • Pirmoji pagalba
  • Sveika mityba
  • Tėvai ir vaikas
  • Vaizdo reportažai
Sveikatos sodas
Sveikatos sodas
  • Titulinis
  • Sveikata
    • Saugok sveikatą!
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Sveikatos politika ir naujovės
    • Natūralūs vaistai
    • Sveika mityba
    • Grožio formulė
    • Mokslo atradimai
    • Pirmoji pagalba
  • Santykiai
    • Minčių terapija
    • Harmoninga pora
    • Tėvai ir vaikas
  • Ekologiška aplinka
  • Arčiau gamtos
  • Vaizdo reportažai
Pagrindinis
Pirmoji pagalba

Atsargiai: karščiai gali rimtai pakenkti sveikatai

2012 5 liepos
Atsargiai: karščiai gali rimtai pakenkti sveikatai

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. Tačiau tik nedaugelis suvokia, kad per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC – ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC – pavojinga.

Ekstremalus karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.

Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunamama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.

Kas gali atsitikti veikiant karščiui ir saulei?

• Saulės nudegimas;
• Perkaitimas;
• Mėšlungis;
• šilumos (saulės) smūgis.

Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė pataria:

• Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
• Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.
• Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.
• Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
• Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
• Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
• Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

Kauno visuomenės sveikatos centro inf.

SXC.hu – Afonso Lima nuotr.

Facebook Twitter Google+ LinkedIn
Panašūs straipsniai
Pirmosios pagalbos atmintinė

Pirmosios pagalbos atmintinė

2013 16 birželio
Ką daryti įgėlus bitei ?

Ką daryti įgėlus bitei ?

2012 5 liepos
Atsargiai: karščiai gali rimtai pakenkti sveikatai

Atsargiai: karščiai gali rimtai pakenkti sveikatai

2012 5 liepos
Ką reikia žinoti apie vabzdžių įkandimus?

Ką reikia žinoti apie vabzdžių įkandimus?

2012 5 liepos
Ką daryti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba

Ką daryti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba

2012 20 birželio
Apie dantų skausmą

Apie dantų skausmą

2008 10 birželio
Apie mus

„Kuo arčiau Gamtos, tuo daugiau sveikatos!“, – taip žvelgia sveiko gyvenimo būdo ir medicinos portalas „Sveikatos sodas“, savo veiklą pradėjęs 2006 metais.

Naujausi įrašai
  • Nepageidaujama reakcija į vakcinas nuo COVID-19: jau sulaukė 1201 pranešimo
  • Mitybos nepakankamumas – kaip jį įveikti
  • Visi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys keleiviai privalės turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą
  • Psichologė: neigiamos emocijos taip pat mums reikalingos
  • Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tik tabletės
Informacija
  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Privatumas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
© UAB "Informacijos linija"
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas
Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu.SutinkuPrivatumo politika