Kova su naujuoju koronavirusu gerokai apsunkina sergančiųjų šienlige (alergija žiedadulkėms) situaciją. Šniurkščiojančiajam nosimi dabar neretai tenka atlaikyti įtarius aplinkinių žvilgsnius, gali kilti problemų darbe. Štai pagal oficialias rekomendacijas darbuotojas turi būti išsiųstas namo, jeigu jam pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų ligos požymiai.
Todėl labai svarbu mokėti atskirti COVID-19 infekcijos ir šienligės simptomus, kurie gali būti labai panašūs. O žiedadulkėms jautriam žmogui verta išsiaiškinti, kokių alergenų jam reikia saugotis.
Dusulį sukelia ne tik koronavirusas
Medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas priminė, kad šienligę sukelia ne virusai, o žmogaus imuniteto iškreiptas atsakas į svetimas medžiagas.
„Vis tik šienligės simptomus išties galima supainioti su virusine kvėpavimo takų infekcija. Įkvėpusiam alergiją sukeliančių augalų žiedadulkių žmogui greitai prasideda sloga, nosies gleivinė užburksta ir parausta, ašaroja akys. Ligonis gali ir kosėti“, – kalbėjo jis.
Kaip žinoma, COVID-19 yra daug labiau nenuspėjamas nei įprasti peršalimo ar gripo virusai. Vis tik ir šią infekciją galima atskirti nuo šienligės pagal specifinius požymius bei eigą. Alergologų pastebėjimu, jei žmogus vien tik sloguoja ir čiaudėja, tuomet naujojo koronaviruso tikimybė yra maža. Pagrindiniai COVID-19 simptomai – dusulys, sausas kosulys ir karščiavimas. Jie vystosi lėčiau nei alergijos atveju.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad dusulį, uoslės ar skonio pojūčio netekimą taip pat gali sukelti dažnai besikartojančios šienligės sukeltos komplikacijos, pavyzdžiui, bronchų astma. Tačiau alerginės slogos atveju dažniausiai nekarščiuojama. Be to, ji kartojasi sezoniškai, tęsiasi tol, kol ore yra dirginančių žiedadulkių. Šienligės intensyvumas priklauso nuo oro ar dienos laiko“, – pabrėžė S. Barakauskas.
Medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas
Atsakymą duoda kraujo tyrimai
Pasak „Medicina practica“ laboratorijos vadovo, jei šienlige sergantis žmogus yra atidus, jis gali bandyti pats atsekti savo alergeną. Daugiau problemų kyla, kai alergiškas pacientas yra jautrus kelioms augalų rūšims – tai dažni atvejai.
„Kai kam šienligės sezonas gali tęstis nuo pavasario iki rudens. Tuomet prireikia alergologų pagalbos, laboratorijose paėmus kraujo tiriamos alergenų paletės“, – pasakojo specialistas.
Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt. Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, paėmus kraujo tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė.
„Ištyrus kraują atskleidžiamos net menkiausios alerginės reakcijos. Tokie tyrimai yra saugūs – be anafilaksinio šoko rizikos. Juos galima atlikti nenutraukiant vaistų vartojimo“, – aiškino S. Barakauskas.
Nustačius alergijos kaltininką geriausia vengti su juo bet kokio kontakto. Siūlomos ir tokios išeitys – gerti vaistus, rinktis imunoterapiją, naudoti kitas terapines priemones.
Pixabay.com/Merja Partanen nuotr.
Verta prisiminti
Dėl klimato atšilimo šienligės laikotarpis net 27 dienomis ilgesnis nei prieš dešimtmetį, ore didėja žiedadulkių kiekis.
Žiedadulkių audros ypač atakuoja, kai vienu metu pražysta daugybė augalų ir įsivyrauja sausi, vėjuoti orai. Daugiausia žiedadulkių paprastai sklando gegužės mėnesį. Tuomet žydi beržai, gluosniai, klevai, ąžuolai, skleidžiasi žolynai.
Net 70–80 proc. žiedadulkėms alergiškų žmonių yra jautrūs kai kuriems vaisiams bei daržovėms.
Pixabay.com/Corina nuotr.
