Kad rimtai sergame, galime ir nežinoti
Kraujagyslių aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, pasižyminti lėtiniu arterijų sienelių standėjimu ir siaurėjimu. Širdies, pakinklio, miego, klubų arterijose arba aortoje susidaro aterosklerozinių plokštelių, kurioms įplyšus susidaro krešulys, sutrikdantis kraujo apytaką, o kraujagyslių sienelės, praradusios elastingumą, sutrūkinėja. Sumažėjus kraujagyslių spindžiui, su krauju į audinius patenka mažiau maisto medžiagų ir deguonies, todėl sutrinka normali fiziologinė organizmo veikla, ima vystytis įvairios patologijos ir ligos.
Anot gydytojos, liga pavojinga tuo, kad arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas prasideda nepastebimai, todėl aterosklerozės požymių galima aptikti ir 20-30 metų asmenų kraujagyslėse. Nors ilgai kraujagyslių aterosklerozė buvo laikoma su senėjimu susijusiu natūraliu procesu, tačiau mūsų dienomis pripažįstama, kad tai lėtinė liga, pažeidžianti širdies, smegenų, kojų, rečiau – rankų, pilvo kraujagyslių sieneles. Priklausomai nuo pažeistų arterijų vietos, liga pasireiškia netikėtai, kai procesas būna jau toli pažengęs: krūtinės angina, miokardo infarktu, galvos smegenų insultu, kojų skausmais ar gangrena, staigia mirtimi.
„Svarbu suprasti, kad aterosklerozė nepastebimai žaloja kraujagysles daug metų prieš ligai pasireiškiant, – sako gydytoja. – Vienintelė išeitis – apsisaugoti nuo aterosklerozės vystymosi įmanoma kontroliuojant rizikos veiksnius ir saugant savo kraujagysles nuo žalingo jų poveikio.“
Pakanka kelių žingsnių
Iš esmės pokyčių kraujagyslėse išvengti neįmanoma – vos sulaukus pilnametystės, kraujagyslės ima senti, jose atsiranda pažeidimų, tačiau gydytoja sako, jog kiekvienas norintis ilgiau gyventi žmogus ne tik gali, bet ir turi sustabdyti aterosklerozės vystymąsi, tereikia pakeisti kai kuriuos savo įpročius.
Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, tačiau tik keliems jų žmogus negali pasipriešinti – tai amžius (daugiau nei 45 metai vyrams ar 55 metai moterims), lytis (vyriška) ir paveldimumas (anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos ar staigi mirtis artimiesiems – tėvams, broliams, seserims). Kitus rizikos veiksnius, anot medikės, mes galime ir turime valdyti. Kad tai pajėgtume padaryti, kiekvienas iš mūsų privalo žinoti savo arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, juosmens apimtį ir kūno svorį.
„Sužinoję savo rizikos veiksnius, galėsite imtis kryptingo veiksmų plano širdies sveikatai gerinti. Pagrindinis šeimos veiklos centras ir svarbiausia mūsų gyvenimo užuovėja – namai. Būtent jie yra puiki vieta, nuo kurios reikėtų pradėti imtis atitinkamų veiksmų, gerinant širdies sveikatą“, – pataria kardiologė.
Manoma, kad pirmiausia žalingi veiksniai, pvz., rūkymas ar stresas, pažeidžia vidinį arterijų dangalą. Jis praranda savo apsaugines funkcijas, ima praleisti uždegimines kraujo ląsteles ir cholesterolį. Jei kraujyje per daug „blogojo“ cholesterolio, pro tuos pažeidimus jis patenka į gilesnius arterijų sluoksnius, kur pakinta. Susiformuoja pirmieji ateroskleroziniai pažeidimai – vadinamosios riebalinės dėmės. Vėliau toje vietoje kaupiasi ir kitos medžiagos, pvz., kalcis, ir formuojasi aterosklerozinė plokštelė, kuri vis didėja, pamažu siaurina arteriją – trukdo tekėti kraujui.
Gydytoja sako, kad rūkymas lemia vieną iš penkių kardiovaskulinių ligų. Nerūkant metus, širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja pusiau, o nerūkant 15 metų – sumažėja beveik tiek, kiek niekada nerūkiusių žmonių. Nors rūkaliai gerai supranta žalą, tačiau jausdamiesi sveiki rūko toliau. „Pradėkite taikyti sau ar savo artimiesiems naują taisyklę: už vieną surūkytą cigaretę – vienas buities darbas. Galbūt tai padės mesti rūkyti“, – rekomenduoja kardiologė.
Pavojų kelia tik per didelis cholesterolio kiekis
Vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnių – kraujo riebalai arba lipidai, kurių pagrindinis – cholesterolis, į kraują patenkantis dviem būdais: su maistu arba pagamintas kepenyse. „Žmogaus organizme pagaminama net 80 proc. cholesterolio, o 20 proc. patenka su maistu, todėl daugeliui nepavyksta sumažinti cholesterolio kiekio kraujyje net ir laikantis dietos“, – atskleidžia paslaptį gydytoja.
Saikingas cholesterolio kiekis būtinas žmogaus organizmui kaip statybinė medžiaga, tačiau kai jo per daug, progresuoja aterosklerozė. „Kiekvienas cholesterolio pertekliaus lašas skatina aterosklerozę“, – perspėja kardiologė ir pataria savo dienos racione sumažinti gyvulinių riebalų vartojimą – geriau juos pakeisti augaliniais riebalais. Iš augalinių riebalų reikėtų vengti tik palmių aliejaus. Rekomenduojama valgyti daug daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos kepinių. Pieno produktus rinktis kuo liesesnius, mėsą – taip pat neriebią, nevartoti subproduktų (kepenų, inkstų), kiaušinį valgyti be trynio. Tinka žuvis, vištiena (tik be odelės). Negalima vartoti ir produktų, kurie gaminami iš odelių. Tai – įvairios pieniškos dešrelės, „Daktariška“ dešra.
Prieš renkantis tokius produktus, būtina išstudijuoti jų sudėtį. Maisto nereikėtų kepti riebaluose – geriau virti, troškinti garuose, gaminti mikrobangų krosnelėje. Netinka ir riebūs konditeriniai kremai. Galite savo šeimos gydytojo paprašyti specialių lentelių, kuriose atskirai surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami produktai, tuomet reguliuoti savo mitybą bus lengviau.
Neskausmingos, bet pavojingos
Statistiškai paskaičiuota, kad kas trečiam suaugusiam žmogui yra padidėję arterinį kraujospūdis. Kuo jis didesnis, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies liga, miokardo infarktu, insultu. Jeigu dar yra ir kitų rizikos veiksnių, pavojus dar labiau padidėja.
„Pavojingiausia tai, kad dauguma žmonių net nežino, jog jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, dažniausiai į tai numoja ranka ir nesigydo. Susirūpinama tik tuomet, kai širdis ir kraujagyslės pažeidžiamos negrįžtamai“, – dalijasi patirtimi kardiologė ir primena, kad normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120 / 80. Pavojaus dar nėra, jeigu jis neviršija 140 / 90, tačiau jei kraujospūdis didesnis, jį būtina mažinti.
Vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių – diabetas. „Kai sutrinka organizmo mechanizmai, palaikantys normalią kraujo gliukozės koncentraciją, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, tad jei gliukozės kiekis kraujyje yra didesnis nei 5,6 mmol/l, nelikite abejingi“, – pataria gydytoja.
Pradėti mankštintis niekada nevėlu
Koronarinės širdies ligos rizika tampriai susijusi su antsvoriu ir nutukimu. Gydytoja sako, jog ypač pavojinga, kai kūno masė viršija normalią daugiau nei 30 proc., nes nutukimas labai apsunkina širdies darbą. Ne ką mažesnį pavojų kelia besikaupiantys riebalai aplink vidaus organus pilvo srityje. „Pacientų su pilviniu nutukimu rizika susirgti koronarinėmis ligomis yra pati didžiausia“, – sako gydytoja. Pilvinis nutukimas vyrams diagnozuojamas tuomet, kai juosmens apimtis viršija 102 cm, o moterims – 88. Idealus vyrų liemuo – ne daugiau kaip 94 cm, o moterų – 80.
„Kiekvienam žmogui labai svarbu neturėti antsvorio, o jei jo yra, visomis išgalėmis būtina jį mažinti“, – tvirtina kardiologė.
Mažas fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Šio rizikos veiksnio reikšmė prilyginama rūkymo, padidėjusio kraujospūdžio ir padidėjusių kraujo lipidų žalai. Tereikia 30 minučių fizinės veiklos kas dieną arba didžiąją dalį savaitės dienų, kad išvengtumėte miokardo infarkto arba insulto. Gydytoja sako, kad pradėti mankštintis niekada nėra per vėlu, tik pasirinkti pratimai turi tikti jūsų amžiui, įgūdžiams ir turi būti saugūs ir netraumuojantys. Labiausiai tinka aerobinės fizinės veiklos rūšys, kurių metu organizmas energijai pagaminti aktyviai naudoja deguonį, treniruojami plaučiai ir širdis. Tai greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, aerobiniai šokiai, slidinėjimas.
Tačiau jeigu abejojate pasirinkto fizinio krūvio dydžiu ar fizinių pratimų metu arba tuoj pat po jų pajuntate skausmą už krūtinkaulio, svaigsta galva, atsiranda dusulys ar ritmo sutrikimai, pagalbos verčiau kreipkitės į medikus“, – sako kardiologė ir rekomenduoja riboti laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, iki dvejų valandų per dieną. Esant galimybei, vietoj automobilio reikėtų rinktis dviratį arba norimą tikslą pasiekti pėsčiomis, nepamirštant, jog teigiamai veikia bet kokia įprastinė veikla – darbas sode, laipiojimas laiptais, namų ruošos darbai.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
http://savaitrastis.siauliaiplius.lt
SXC.hu – Piotr Bizior www.bizior.com
