Pravers net respiratorius
Per dažnai naudojamas paprasčiausias muilas gali pakenkti odai, nes sunaikina apsauginį jos sluoksnį. Oda sausėja, todėl tampa lengvai pažeidžiama. Medikų nuomone, ypač kenksmingi yra reklamuojami antibakteriniai ir skystieji muilai. O kur dar kasdien naudojami indų plovikliai, skalbimo milteliai, įvairūs balikliai, minkštikliai, valikliai, šveitikliai ir pan..
Visos šios buitinės chemijos priemonės ne tik veikia mūsų odą, bet ir dirgina akių gleivinę, kenkia kvėpavimo takams, nes mes jų įkvepiame. Todėl naudojant visas šias priemones rekomenduojama ne tik mūvėti apsaugines pirštines, bet, pavyzdžiui, blizginant baldus ar su cheminėmis medžiagomis plaunant grindis, reikalingas ir respiratorius. Be to, privalu gerai išvėdinti patalpą, kurioje švarinamasi.
Vienos iš kenksmingiausių medžiagų buitinės chemijos produktuose yra parabenai, ftalatai, įvairūs kvapikliai ir chloras. Pastarasis yra itin toksiškas ir gali sukelti įvairių kvėpavimo takų ligų bei alergijų, sudirginti odą ir akių gleivinę.
Naudojant stiprias aplinką švarinančias medžiagas, galima ne tik nukentėti dėl alerginių reakcijų, bet ir apsinuodyti. Dermatologai dažnai net nepajėgia nustatyti, kurios medžiagos tas reakcijas sukėlė. O kai kurios cheminės medžiagos gali išprovokuoti migrenos priepuolius. Manoma, kad buitinėse higienos priemonėse pasitaiko ir medžiagų, turinčių kancerogenų, galinčių sukelti vėžį.
Kasdien praustis nebūtina
Manoma, kad dažnas prausimasis ir muilo naudojimas gali ne tik ardyti apsauginį odos sluoksnį, bet ir silpninti imuninę sistemą. Pavyzdžiui, Izraelio medikai pataria praustis ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Stebėjimai parodė, kad visi ilgaamžiai kalnų gyventojai labai retai prausdavosi.
šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė pabrėžė, kad muilas muilui nelygu. „Jei jo gamybai naudojamos papildomos dezinfekuojamosios medžiagos, tikimybė, kad dažnas jo naudojimas gali pažeisti natūralią apsauginę odos funkciją, yra kur kas didesnė, negu prausiantis muilu su natūraliomis drėkinamosiomis medžiagomis“, – sakė pašnekovė.
Ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose antibakterinio muilo apskritai turi būti atsisakyta. Kitų buitinės chemijos priemonių poveikis žmogaus sveikatai, anot specialistės, priklauso nuo jų koncentracijos ir galiojimo trukmės. Be to, labai pavojinga jų įkvėpti ar koncentruotos cheminės medžiagos užsipilti ant neapsaugotos odos. Todėl jas naudojant reikia nepamiršti apsauginių priemonių.
J.Karalevičienė pabrėžė, kad skalbimui naudojamos buitinės chemijos priemonės yra tarsi alergenų koncentratas. Alerginių reakcijų gali sukelti ir nepakankamai išskalauta patalynė. Alergija gali pasireikšti ūmia sloga, akių bei odos paraudimu, perštėjimu ir išbėrimu. Kad skalbiniuose neliktų skalbimo priemonių, juos reikėtų skalauti iki penkiolikos kartų, o alergiški žmonės savo skalbinius turėtų skalbti kuo švelnesnėmis natūraliomis priemonėmis ir taip pat gerai juos išskalauti.
„Dabar vis dažniau ir, manau, teisingai, grįžtama prie natūralių, laiko išbandytų priemonių – sodos, ūkiško muilo ir pan. Dermatologai rekomenduoja kasdien neplauti plaukų, duše naudoti kuo mažiau odą dirginančių priemonių“, – sakė J.Karalevičienė. Kartais, ypač paaugliai, patiki reklama, lyg tai būtų sveikatos specialistų patarimai, ir naudoja tai, kas joje peršama. Specialistės įsitikinimu, civilizuota visuomenė pirmiausia turi pasirūpinti, kad vaikai išmoktų pasirinkti sveikas, odą tausojančias priemones ir jas naudotų saikingai.
„Plaunant indus patartina mūvėti pirštines, nes jos apsaugo ne tik nuo cheminės medžiagos poveikio, bet ir nuo mikrotraumų“, – aiškino gydytoja. Anot jos, dažna šeima naudoja indaploves, todėl labai svarbu, kad į jas dedamos priemonės būtų saugios ir gerai nuskalaujamos. O auginantiesiems mažus vaikus patartina indus indaplovėje skalauti du kartus.
SXC.hu – Sanja Gjenero nuotr.
Skaitykime instrukcijas
Pašnekovė priminė, kad perkant buitinės chemijos priemonę, reikia pasiteirauti jos sertifikato bei naudojimo instrukcijos ir sužinoti, ar ji yra registruota. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią prieš tiekiant į šalies rinką ir naudojant biocidus, juos būtina autorizuoti ir registruoti. Be to, derėtų nepamiršti, kad visos buityje naudojamos cheminės medžiagos turi būti laikomos tam skirtoje taroje ir vaikams neprieinamoje vietoje.
Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ vykdančioji direktorė Inara Joniškienė mano, kad mūsų tautiečiai tikrai nepersistengia švarindamiesi ir buitinės chemijos priemonių naudoja ne per daug. Pakanka priliesti turėklą viešajame transporte ar krepšelį bei vežimėlį prekybos centre ir, atrodo, kad ranka prilips.
Pasak pašnekovės, visi Lietuvoje gaminami ir importuojami skalbiamieji milteliai ir kitos buitinės chemijos priemonės yra griežtai tikrinami ir atitinka visus ES reikalavimus. Tačiau yra kitų problemų: ne vienas pastebėjo, kad jų pakuotės pastaruoju metu pasidarė gerokai mažesnės, o kainos didesnės. Taip yra todėl, kad šios priemonės gaminamos labai koncentruotos ir naudoti jų reikia gerokai mažiau.
Tačiau žmonės tik piktinasi sumažėjusiomis pakuotėmis, bet nesivargina atidžiau paskaityti, kas parašyta ant jų, todėl, tarkim, tų pačių skalbiamųjų miltelių beria tiek, kiek buvo įpratę. Natūralu, kad tokie be saiko naudojami koncentratai gali pakenkti sveikatai. I.Joniškienės teigimu, valdininkų prašyta, kad leistų rašyti ne kilogramo skalbimo miltelių kainą, o tą, kurią reikės sumokėti už vieną standartinį skalbimą, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukta.
Pasak valdininkų, tokia tvarka pakenktų gamintojams, o apie tai, kad nukenčia pirkėjas net nepagalvota. Juk yra įvairiausių skalbiamųjų priemonių – tai ir dažniausiai naudojami milteliai, ir drožlės, kapsulės, tabletės ir skysti skalbikliai. Kai kurių iš jų vienam skalbimui pakanka vieno kaušelio, o pripilama iš akies. Pirkėjui sunku susivokti, kiek kurios priemonės reikės skalbiant. Gerai, kad ant pakuotės jau pradėta vaizduoti vonelę ir nurodyti, kiek tos skalbiamosios priemonės į ją reikia berti ar pilti.
Henrieta Aleknienė
SXC.hu – Maria Amelia Paiva Abrão nuotr.
