Šiuo tikslu gali būti pasitelkiamas specialus testas, padedantis nustatyti, ar kilnojant stikliuką dažnai užmirštamas saikas.
Viena iš gydytojų užduočių turėtų būti kontroliuoti į juos besikreipiančiųjų alkoholio vartojimą, kaip kad stebimas, pavyzdžiui, cholesterolio kiekis kraujyje. Pastebėjus kai kuriuos būdingus ir alkoholizmui požymius pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar jų priežastis nėra per dažnas svaigiųjų gėrimų vartojimas.
Žmonės paprastai labai nustemba išgirdę, kad juos varginantys sveikatos sutrikimai susiję su alkoholiu. O tokių sąsajų gali būti daug, nesaikingas gėrimas gali sukelti įvairiausias ligas, nuo neurozių iki nevaisingumo.
Keisčiausia, kad nemažai pacientų savo per ilgesnį laiką suvartojamo alkoholio kiekį įsivaizduoja neteisingai, nes tiesiog neatkreipia dėmesio, kiek iš tiesų išgeria per vakarėlius, kai svaigieji gėrimai liejasi laisvai, arba dažnokai atsipalaiduodami su taure namuose po sunkios darbo dienos.
Tad gydytojai turėtų informuoti, koks alkoholio kiekis kiekvienam ligoniui yra leistinas ir kokios gali būti nesaikingumo pasekmės. Taip žmonės bus skatinami patys kontroliuoti, ką ir kiek geria, arba net visai atsisakyti alkoholio.
Malonumo gali suteikti tik saikingai vartojami puikios kokybės gėrimai. Ir niekas neverčia nusigerti nei per Naujųjų sutikimą, nei bet kuria kita proga. Be to, svarbu nepamiršti vartojant alkoholį kuo daugiau gerti vandens, kad būtų išvengta organizmo dehidratacijos.
Psichiatras
Pakili nuotaika, kuri apima apgirtusius žmones, priklauso nuo jų psichologinės būsenos. Alkoholis padeda atsipalaiduoti ir iš pradžių numalšina pyktį, todėl linkusieji greitai susierzinti griebiasi taurelės.
Bet ėmus piktnaudžiauti šiais „vaistais“ jų sukeliama euforija po kurio laiko neišvengiamai virsta depresija. Tai skatina vėl mėginti pakelti sau nuotaiką tokiu pačiu būdu. Nejučiomis įsisukama į uždarą ratą…
Kitą dieną po išgertuvių jaučiamasi prastai. Organizmą ima veikti toksinės medžiagos, susidariusios skylant etanoliui.
Daugelio „padauginusiųjų“ nuotaika būna besikaitaliojanti – tai prislėgta, tai pernelyg džiugi. Tokia būklė gali tęstis keletą valandų, o paskui prasideda pagirios.
Jų nemalonumus mėginama sušvelninti alkoholiu, pavyzdžiui, alumi. Tai padeda pasijusti geriau fiziškai, bet emocinė būsena dažniausiai tik dar labiau pablogėja.
Piktnaudžiavimas alkoholiu vis dažniau tampa ir moterų problema. Girtavimas – viena iš jų depresijos ir psichikos nestabilumo priežasčių.
Panikos priepuoliai, dėl kurių moterys linkusios kaltinti nesėkmes darbe arba asmeniniame gyvenime, iš tikrųjų neretai būna šlykščios dėl pagirių savijautos – ypač psichologinės – pasekmė.
Žmonės, svaigiuosius gėrimus vartojantys rečiau ir nedideliais kiekiais (2–3 kartus per savaitę po taurę vyno arba taurelę stipresnio gėrimo), gali pasigirti daug geresne savijauta nei išgeriantieji nors ir nedaug, bet kasdien.
Bet jei geriama norint atsikratyti streso, ilgainiui toks elgesys gali sukelti bėdų. O jei neįstengiama be alkoholio užmigti, tai jau vienas ir priklausomybės nuo alkoholio požymių.
Kardiologas
Didelei daliai neblaivių asmenų, atsidūrusių gydymo įstaigoje, nustatomas širdies ritmo sutrikimas. Širdies ritmas dėl alkoholio poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai sutrinka net ir jauniems, 20–30 metų žmonėms.
Remiantis gydytojų darbo praktika, galima teigti, kad taip nutinka dažniausiai tiems, kurie išgeria ne mažiau nei 10 standartinių alkoholio vienetų per savaitę.
Neigiamas svaigalų poveikis stipresnis moterims, nes riebalų kiekis jų organizme didesnis nei vyrų, o alkoholis tirpsta ne riebaluose, o vandenyje. Be to, dėl mažesnio alkoholį skaidančių fermentų kiekio jis lėčiau suyra, ir moterys apgirsta daug greičiau negu vyrai.
Piktnaudžiaujant svaigiaisiais gėrimais širdis verčiama sunkiai dirbti, kraujo srauto į ją nuneštas alkoholis tirpdo raumenų ląsteles, dėl to širdies audinyje atsiranda randelių. Širdies raumenys praranda elastingumą, nespėja varinėti kraujo. Jei alkoholio vartojama gausiai, šis gyvybiškai svarbus organas pasidengia riebalų sluoksniu, arterijose ir kapiliaruose susidaro krešulių, neleidžiančių patekti deguoniui ir kitoms svarbioms medžiagoms, ir širdies audiniai žūva, ištinka infarktas.
Gastroenterologas
Paplitusi nuomonė, kad žmogus, pradėjęs daug gerti alkoholio būdamas 18 metų, sulaukęs 20-ies jau sirgs kepenų ligomis, klaidinga.
Kaip rodo praktika, paprastai gydytojų pacientai išgirsta cirozės diagnozę turėdami maždaug 20-ies metų girtavimo patirtį, t. y. gėrę dažnai ir po daug. Bet ir tokių ligonių padėtis dar nėra beviltiška – nepriklausomai nuo to, kokia žmogaus būklė būtų, vos liovusis piktnaudžiauti svaigiaisiais gėrimais kepenų veikla pamažu ima atsikurti.
Turintieji antsvorio, o ypač nutukusieji, labiau rizikuoja susirgti kepenų ligomis nei liekni asmenys. Matyt, todėl, kad apkūnių žmonių kepenys patiria dvigubą krūvį: joms tenka apdoroti ne tik alkoholį, bet ir riebalus.
Kepenims lengviau susidoroti su savo darbu, jei alkoholinių gėrimų vartojama ne kasdien. Beje, moterys labiau linkusios sirgti kepenų ligomis, ir alkoholis joms kenkia labiau. Jų kūno masės didesnę dalį nei vyrų sudaro riebalai.
Kai žarnyne ima kauptis alkoholio toksinai, tik nedidelė jų dalis spėja išsiskaidyti. Nuo jų apsivalyti turėtų padėti kepenys, bet atlikus tyrimus paaiškėjo, kad aldehidas, susidarantis irstant etanoliui, silpnina žarnų sieneles, tad daug toksinių medžiagų patenka į kraują ir išnešiojamos po visą organizmą.
Daug kas mano, kad iš visų svaigiųjų gėrimų teikiantieji pirmenybę vynui yra sveikesni nei alaus mėgėjai. Iš dalies tai tiesa, ypač jei geriamas tikrai geros kokybės vynas. Kita vertus, „sveikas“ ne tiek vynas, kiek užkandžiai, valgomi gurkšnojant šį gėrimą: įvairios salotos, vaisiai, sūris, liesa mėsa.
Alus užkandamas kur kas kenksmingesniais produktais – sūdytais riešutais, rūkyta žuvimi arba mėsa, bulvių traškučiais ir pan. Toks derinys tikrai nėra naudingas sveikatai.
Narkologas
Alkoholinius gėrimus reikia rinktis tik kokybiškus, pirkti juos tik iš nekeliančių abejonių prekiautojų. Geriausia, kad šių gėrimų stiprumas būtų nuo 11 iki 28 laipsnių.
Blogai išvalyto alkoholio vartojimas sukelia sunkesnes pasekmes, bet kenksmingiausias vis dėlto yra juose esantis spiritas, o ne įvairios nepageidaujamos priemaišos.
Atsisėdus prie vaišių stalo būtina prisiminti saiką ir žinoti savo galimybes, o šios priklauso nuo individo amžiaus, kūno sudėjimo, vidaus organų būklės ir kt. Gerti reikia mažomis porcijomis ir tarp gėrimų daryti kuo ilgesnes pertraukas.
Svaigalų negalima užsigerti gazuotais gėrimais. O kalorijų kilnojant taurelę skaičiuoti nepatartina, atvirkščiai, derėtų gausiai užkąsti.
Jei vis dėlto alkoholio išgeriama daugiau, kitą dieną tenka pajusti pagirių nemalonumus – galvos skausmą, drebulį, burnos sausumą, nenumaldomą troškulį, šviesos, bet kokių garsų netoleravimą, prakaitavimą, pykinimą ir vėmimą, irzlumą, apatiją.
Savijauta pagerėja pakankamai išsimiegojus gerai vėdinamame kambaryje ir geriant daug šarminio mineralinio vandens, imbierų arbatos su medumi ir citrina, bet ne kavos ar saldžių gazuotų gėrimų.
Bet jei geriau pasijuntama tik nuo dar vienos stipraus gėrimo porcijos ar alaus, verta sunerimti – tai priklausomybės nuo alkoholio požymis. Ko gero, būtų naudinga apsilankyti ir pas narkologą.
Parengė I. Maksimovaitė
“Sekundė”
