Sveikatai dažnai pavojingas persivalgymas, apsinuodijimas maistu ar alkoholiu ypač dažnas per didžiąsias metų šventes. Pasak Panevėžio ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vadovo Dariaus Kriuko, jau dabar sulaukiama daugiau pacientų, tad dėl artėjančių švenčių ir kelių ne darbo dienų, manoma, gydymo įstaigose pagausės negaluojančiųjų.
Vienas dažniausiai pasitaikančių šventinių negalavimų yra persivalgymas – maudžia skrandį, jaučiami stiprūs skausmai, pykina, vemiama. „Kai valgoma daug ir dažnai, nereikia pamiršti, kad sotumo jausmas būna ne iš karto. jis pradedamas jausti po pusvalandžio.
Kai švenčių metu valgoma daug kaloringo maisto, o fizinis aktyvumas mažas, pasekmės būna nemalonios, – sakė D.Kriukas. – Jei valgoma daug riebaus maisto, gali paūmėti įvairios lėtinės ligos: kasos uždegimas, skrandžio, kepenų. Jei valgomas sunkiai virškinamas maistas, pavyzdžiui, grybai, įvairūs egzotiški patiekalai, jie gali sukelti viduriavimą, skausmą.“
Apkrautas skrandis sunkiai virškina, pradeda pūsti vidurius, ėda rėmuo, pasireiškia kiti nemalonūs dalykai. Tokiu atveju gastroenterologas D.Kriukas pataria vartoti daugiau skysčių, mažiau valgyti, daugiau judėti, o kad nusloptų sunkumas skrandyje, susilpnėtų nevirškinimo simptomai, vartoti vaistinėse parduodamų fermentinių preparatų.
Apsinuodijimo simptomai
Per šventes ne tik persivalgoma, bet dažnai ir apsinuodijama. Kelias dienas netinkamai laikomas maistas gali būti sveikatos sutrikdymo priežastimi.
Apsinuodijus maistu dažniausiai skauda pilvą, atsiranda pilnumo, sunkumo, nevirškinimo jausmas. Keletą kartų per dieną žmogus vemia, viduriuoja, jam gali skaudėti ir svaigti galva, pakilti temperatūra, sumažėti kraujospūdis.
Inkubacinis apsinuodijimo maistu periodas gali būti dvi ar trys valandos, o kartais simptomai pasireiškia po 20 minučių, kai pavalgoma. Apsinuodijus bet kokiu maistu ligoniui kas 10-15 minučių reikia duoti gerti skysčių. Jo reikėtų ne mažiau kaip 3 litrų per dieną, tačiau vaikai gali išgerti mažiau, o suaugusieji – daugiau, svarbu arbatą ar vandenį gerti mažais gurkšniais ir ne itin dideliais kiekiais, kad neapsunkintų skrandžio veiklos.
Jeigu skrandžio veikla sutriko, negalima vartoti saldžiųjų, gazuotų gėrimų, kompoto. Geriau pasidaryti tirpalą: litre vandens ištirpinti 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir jį gerti keletą kartų per dieną, bet nepamiršti ir šiltų arbatų.
„Efektyvus vaistas apsinuodijus maistu – ne tik skysčiai, bet ir anglies tabletės. Tai pagrindinis priešnuodis, tačiau iškart reikėtų išgerti ne mažiau kaip 10-15 tablečių. Jeigu viduriavimas, pykinimas tęsiasi, žmogus neišsisuks nuo ligoninės“, – perspėjo „Sekundės“ pašnekovas.
Alkoholio vartojimo pasekmės
šventės dažnai neįsivaizduojamos be alkoholio, o didelis jo kiekis stipriai veikia organizmą, apsinuodijus sutrinka žmogaus koordinacija, orientacija, jį pykina, vemiama.
Mąstymo, suvokimo, judesių kontrolės praradimas, vėmimas, galvos skausmas, išsiplėtę vyzdžiai, kūno temperatūros kritimas – tik dalis apsinuodijimo alkoholiu simptomų. Jei įtariama, kad žmogus apsinuodijo alkoholiu, reikia išplauti skrandį, duoti gerti daug skysčių.
„Per šventes ypač padaugėja apsinuodijusiųjų alkoholiu ar alkoholio surogatais. Pastaraisiais apsinuodijus būna sunkesnės komplikacijos.
Geriant daug dienų žmogui gali išsivystyti sunkūs abstinencijos sindromai. Jeigu tai vienkartinis apsinuodijimas, jis dažnai praeina lengviau, žmogui pakanka vartoti lengvai virškinamą maistą, daug skysčių su mineralais.
Jeigu apsinuodijama alkoholio surogatais, žmogus vemia, gali sutrikti rega, sunkų apsinuodijimą lydi įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, akių, kepenų pažeidimai“, – apie galimas alkoholio vartojimo pasekmes kalbėjo D.Kriukas.
Norintieji išvengti apsinuodijimo alkoholiu turi jausti saiką, nemaišyti kelių rūšių svaigiųjų gėrimų. Labai blogas derinys grybai ir alkoholis, nes išsiskyrę grybų nuodai turi didesnį poveikį.
Netinkamai paruoštas maistas
Suvalgius netinkamai paruoštų produktų apsinuodijama ne tiek dėl juose esančių mikrobų, kiek dėl toksinų, kuriuos jie išskiria. Toksinai sukelia skrandžio gleivinės, žarnyno uždegimą, jie patenka į kraują, todėl gali apnuodyti visą organizmą, paralyžiuoti jo veiklą.
Sveikatai ypač pavojinga liga – botulizmas. Ja susergama nuo netinkamai paruoštų, apgedusių maisto produktų.
šią ligą sukelia judrios sporinės lazdelės, jos išskiria itin stip-rių nuodų. Botulizmas gydomas ligoninėje. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus žmogui būtina kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą.
Higienos normų nesilaikymas – itin dažna infekcinių žarnyno ligų priežastis. Labai svarbu plauti vaisius, uogas, daržoves tekančiu vandeniu, paskui juos perpilti virintu.
Mėsą rekomenduojama atitirpdyti šaldytuve, nes bakterijų gali atsirasti mėsos paviršiuje, nors jos vidurys dar sušalęs. Jei pienas perkamas ne parduotuvėje, būtina jį gerti tik virintą. Ir niekada nepamiršti prieš valgant šiltu muiluotu vandeniu nusiplauti rankas.
Norint išvengti skrandžio negalavimų, reikėtų atsargiai vartoti grybų patiekalus. Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai ir šildyti, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.
Jeigu grybai užkonservuoti prieš metus ir daugiau, jei kyla įtarimas, kad konservuoti grybai parūgę, išpūstas stiklainio dangtelis, negalima rizikuoti ir jų valgyti, geriau nedėti tokio patiekalo ant šventinio stalo.
Neringa Sirtautienė
“Sekundė”
