Atidžiai išstudijavusi užrašus ant pakelio, skaitytoja sužinojo, jog suaugusiam žmogui per dieną galima paragauti vos trijų abrikosų branduolių, vaikams jų rekomenduojama apskritai neduoti. Toks griežtas dozavimas nustatytas todėl, kad abrikosų branduoliuose yra nemaža dozė cianido.
Užsienio šaltiniuose rašoma, jog abrikosų kauliukai – gana kontraversiškai vertinamas produktas. Viena vertus, jie turi daug sočiųjų riebalų, vitamino E, proteinų, tačiau kartu – ir cianido, kuris iš tiesų yra potencialiai mirtina medžiaga.
Teigiama, jog didesnį kiekį cianido turi kartesni kauliukų branduoliai, saldesni būna savotiškai apdirbti sumažinant pavojingos medžiagos kiekį. Tačiau kartumas ir saldumas – itin subjektyvus vertinimo vienetas.
Cianidai – slyvų, abrikosų, persikų kauliukuose
Kalifornijos universiteto daktaro Stepheno Krasheno teigimu, potencialiai mirtina cianido dozė žmogui yra 0,5 miligramo vienam kilogramui kūno svorio. Būtent toks kiekis cianido yra vienoje abrikoso branduolio sėkloje, tad galima teigti, jog žmogui tereikėtų suvalgyti tiek branduolių, kiek jis sveria, kad gautų mirtiną dozę medžiagos. Pakelyje iš viso yra 25 gramai abrikosų branduolių.
Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vadovas bei mokslų daktaras Juozas Labokas GRYNAS.lt teigė, jog cianido yra visuose Prunus genties medžių vaisių kauliukuose. Tik tiek, kad dažniausiai jų niekas negliaudo ir nevalgo, todėl niekur neakcentuojama, kad juose esančios medžiagos kelia pavojų sveikatai.
„Abrikosų, slyvų, persikų, vyšnių, trešnių – šių kaulavaisių kauliukų nepatartina gliaudyti ar valgyti. Gal netyčia perkandus vieną ir nenutiktų nieko blogo, bet valgyti nerekomenduojama, – teigė mokslininkas. – Iš augalų tokios medžiagos dar turi ievos, tik jų, žinoma, niekas nevalgo.“
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytoja klinikinė toksikologė Laima Gruzdytė priduria, jog cianidų gali būti ir migdolų, obuolių bei kitų vaisių kauliukuose (branduoliuose) ar sėklose.
Neigia, jog turi efektą gydant vėžį
„Abrikosų branduoliuose yra cianogeninių glikozidų, daugiausia kartaus skonio amigdalino, kartais klaidingai vadinamo vitaminu B17 (jis neturi jokių vitaminams būdingų savybių). Liaudies medicinoje ši medžiaga minima kaip vėžį gydantis vaistas. Mokslinėse studijose jos efektyvumas patvirtintas nebuvo,“ – paneigia „stebuklingą“ branduolių poveikį gydytoja.
Kadangi abrikosų branduoliuose esančių cianidų kiekis gali varijuoti nuo kelių dešimtųjų iki 2,5 proc., gydytojos teigimu sunku pasakyti, koks kiekis gali būti pavojingas žmogui. „Aprašomi klinikiniai atvejai kai vos keliais abrikosų branduoliais apsinuodijo vaikas, saujelės gali užtekti, kad atsirastų apsinuodijimo požymių ir suaugusiam žmogui,- teigia L. Gruzdytė. – Apsinuodijimo cianidais simptomai prisivalgius abrikosų branduolių gali atsirasti per 30 minučių, arba net po 12 valandų. Gali skaudėti galvą, pykinti, varginti nerimas, atsirasti sujaudinimas, galvos svaigimas, padažnėjęs šidries plakimas, kvėpavimas. Stiprėjant apsinuodijimui gali išsivystyti traukuliai, koma, kvėpavimo sutrikimas, kardiogeninis šokas ir mirtis.“
Apsinuodjimų kontrolės ir informacijos biuro gydytoja teigia, jog apsinuodijus gali pasireikšti kalbos sutrikimai, atsirasti specifiniai regos pažeidimai, daltonizmas, judesio sutrikimai, panašūs į sukeliamus Parkinsono ligos.
„Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė“
Gydytoja perspėja, jog nusprendę gydytis ekologiškai, „liaudiškai“ ar sveikai, gyventojai neretai patenka į gydytojų rankas. Kita vertus, ekologiškos medicinos šalininkų, norinčių kalbėti viešai, rasti sunku, o vartoti norinčių vartoti tokius produktus – vis daugiau.
„Norime priminti, kad yra daug nuodingų augalų, nemaža jų dalis yra vartojama liaudies medicinoje. Negalavimus gali sukelti net iš pirmo žvilgsnio nekaltos vaistažolės, jei jos bus netinkamai ar be saiko vartojamos. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai žmonės bandė gydytis net paprastųjų musmirių, nuodingųjų žvynabudžių užpilais! Dažnai tokie bandymai baigiasi ligoninėje. Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė…“ – įspėjo L. Gruzdytė.
Inga Labutytė
SXC.hu – Carlos Alvarez nuotr.
