Dažniau serga Lietuvoje
Bendrasis kraujo tyrimas neparodo, kad pradeda sekti žmogaus organizmo geležies atsargos. Artėjančią anemiją (mažakraujystę) galima laiku nustatyti atliekant feritino tyrimą. Deja, valstybė jo nefinansuoja.
Jei prašvitus saulei ir atšilus orui sumažėjo darbingumas, tapote dirglus, neskubėkite to „nurašyti“ įprastam pavasariniam nuovargiui ar metų naštai. Be abejo, po žiemos ligų, vitaminų trūkumo organizmas natūraliai pasilpsta. Tačiau verta atkreipti dėmesį, ar nėra anemijos požymių.
Anemija vadinama paslėptąja epidemija. Ji palietė kas trečią pasaulio gyventoją. Gydytojų teigimu, Lietuvoje žmonės anemija serga tris kartus dažniau nei Europoje ar Amerikoje. Tai lemia netinkama mityba ir socialinė aplinka. Mažakraujystė gali būti ne tik savarankiška kraujo liga, bet ir kitų ligų išraiška. Savaime ji nepraeina, o negydant sulaukiama liūdnų pasekmių. Labiausiai paplitusi geležies stokos mažakraujystė. Dažniausiai dėl anemijos kenčia moterys ir vaikai. Net 30 proc. vaikų ir apie 50 proc. pasaulio nėščiųjų trūksta geležies.
Skiria per mažai dėmesio
Anemija pastebima ne iš karto. Senkant organizmo geležies atsargoms, žmogus pradeda jausti silpnumą, nuovargį, mieguistumą. Veidas būna išblyškęs. Gali atsirasti noras valgyti kažko aštraus, pikantiško, rūgštaus.
Žmogus nebevaldo emocijų, tampa labai dirglus, jautrus. Vaikams sunkiau mokytis. Specialistų manymu, jeigu būtų profilaktiškai atliekami reikiami kraujo tyrimai, visuomenė išvengtų kai kurių psichologinių problemų, elgesio pokyčių. Įveikusio anemiją žmogaus būsena pasikeičia. Jis pajunta didelį energijos antplūdį, tampa emociškai stabilesnis, darbštesnis.
Geležies atsargų sumažėjimą laiku parodo feritino tyrimas. Deja, jo mūsų valstybė nefinansuoja. O nemokamai atliekamas bendrasis kraujo tyrimas gali atskleisti įsisenėjusią anemiją, jos gydymas ilgesnis ir brangesnis.
Turtingose valstybėse feritino tyrimas yra įprastas. Be to, ten vykdomos įvairios anemijos prevencijos programos. Pavyzdžiui, JAV vargingiau gyvenančių šeimų vaikams buvo dalinamas geležimi praturtintas maistas bei geležies preparatai.
Pakaktų sureguliuoti mitybą
Laiku nustačius pradėjusias mažėti geležies atsargas organizme, galima būtų lengviau išvengti sveikatos sutrikimų. Jeigu nenustatoma kitų ligų, bręstančią mažakraujystę būtų galima įveikti sureguliavus mitybą.
Verta prisiminti, kad geležies turi mėsa – veršiena, jautiena, kepenėlės, mažiau – paukštiena, žuvis, riešutai, avižų, grikių grūdai, lapinės daržovės, spanguolės, obuoliai, juodieji serbentai, vyšnios bei kt. Tačiau geležį organizmas lengviau paima iš gyvulinių maisto produktų.
Norint užkirsti anemijai kelią, gali praversti ir senolių išmintis. Prisiminkime keletą receptų.
1. 7 gramus susmulkintos džiovintos dilgėlės žolės užplikyti stikline verdančio vandens. 30 min. palaikyti uždengus. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
2. 6 g susmulkintų džiovintų kiaulpienių šaknų ir žolės užpilti stikline vandens ir 10 min. pavirti. Paskui 30 min. palaukti, perkošti. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgant.
3. 10 g susmulkintų džiovintų gysločio lapų užplikyti stikline verdančio vandens. 30 min. palaukti, perkošti. Gerti po 1/3-1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną 20 min. prieš valgant.
4. Valgyti šviežias ir džiovintas juodųjų serbentų uogas. 3-5 g džiovintų juodųjų serbentų lapų užplikyti stikline verdančio vandens ir 10-20 min. palaikyti uždengus. Gerti po 0,5-1 stiklinę 2-3 kartus per dieną kaip arbatą.
5. Imti lygiomis dalimis morkų, burokėlių, ridikų sulčių. Sumaišyti. Gerti po 1-2 valgomuosius šaukštus kasdien. Gydytis 2-3 mėn.
Be abejo, visais tokiais gydymo receptais galima naudotis tik pasitarus su savo šeimos gydytoju. O svarbiausia – laiku pasirūpinti savo sveikata.
Oskaras Valius
