Ne liga
Kita vertus, kaip tik simptomų neverta bijoti. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad kuo stipresnius menopauzės simptomus patiria moteris, tuo mažesnė tikimybė susirgti kai kuriomis ligomis! Nustatyta, jog hormonų deficitas, sukeliantis menopauzės simptomus, mažina auglių riziką. Taip gamta pati pasirūpina savo vaikais – nepamiršta ir vyresnių moterų.
Moters gyvenime pokyčiai prasideda vidutiniškai nuo 51 metų. Šis skaičius gali svyruoti, nes kartais menopauzė prasideda nuo 40 ir tęsiasi iki 58 metų. Kiaušidės nustoja gaminti kiaušialąstes, organizme ima mažėti moteriškojo hormono estrogeno koncentracija, dingta menstruacijos. Šio proceso pradžia yra užkoduota genetiškai. Du trečdaliai moterų jaučia tam tikrus sveikatos pokyčius, kitos gali ir nejusti. Įžengus į penktąją dešimtį pirmiausia gali sutrikti menstruacinis ciklas, vėliau – prasidėti karščiavimas, naktinis prakaitavimas, pasireikšti nuotaikų svyravimai, dirglumas, miego sutrikimai, makšties sausumas, odos, plaukų, nagų pakitimai.
„Moters negalavimų laikotarpio neatitolinsime, tačiau palengvinti šiek tiek galima, – pripažįsta šeimos klinikos ginekologė Sandra Aksomaitienė. – Pirmiausia, tą faktą reikia priimti kaip natūralų senėjimo procesą. Nuotaikų kaita ir fiziniai negalavimai priklauso nuo kiaušidžių funkcijos silpnėjimo mažėjant estrogenų. Tačiau tai nėra liga.“
Meilė ir dėmesys sau
Gydytojos teigimu, moterims šiuo periodu reikėtų pakeisti gyvenimo būdą: vengti streso, daugiau dėmesio skirti sau, stengtis būti fiziškai aktyvesnėms, laikytis dietos, kontroliuoti svorį ir kraujospūdį, mesti rūkyti. Nuotaiką ir savijautą padėtų pagerinti savęs palepinimas – masažais, manikiūrais, bendravimas su mielais žmonėmis ir įdomi veikla.
Pixabay.com/skeeze nuotr.
„Reikia save labiau mylėti, – tikina S.Aksomaitienė. – Reikia, kad ir aplinkiniai žmonės moteriai skirtų daugiau dėmesio. Jei reikia kovoti su niūriomis nuotaikomis, galima pasiūlyti raminančių arbatų. Jei moteris jaučiasi ypač blogai ir jei bus nustatyta medicininių indikacijų, tuomet bus skirta pakaitinė hormonų terapija.“
Pasak gydytojos, klimakteriniu periodu, jei viskas gerai, moteris pas gydytoją turėtų eiti kartą per metus, o jei junta kokius nors negalavimus, tuomet reikia ateiti pasikonsultuoti ir nepraėjus metams.
Naujo gyvenimo pradžia
Psichologai pataria moterims išsamiai susipažinti su artėjančiais pokyčiais ir žvelgti į šį periodą pozityviai – kaip į naujo gyvenimo pradžią, turinčią daug savų pranašumų.
Pagal organizmo poreikius subalansuota mityba, fizinė veikla, buvimas gryname ore ir pozityvus nusiteikimas – dalykai, kurių nereikėtų pamiršti. Svarbu priimti tai kaip naują, brandesnį ir ramesnį gyvenimo periodą, kai galima daugiau laiko skirti sau, galbūt net atrasti naujų pomėgių ir savirealizacijos būdų.
Tam, kad šiuo laikotarpiu ir dar ilgai po jo moteris galėtų džiaugtis puikia savijauta, vertėtų šiek tiek daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. „Prieš menopauzę, jos metu ir po jos gali silpnėti kaulai, padidėja osteoporozės išsivystymo rizika, – sako gydytoja S.Aksomaitienė. – Tad sulaukus vyresnio amžiaus verta nuolat stiprinti kaulus tinkamomis maisto medžiagomis, kuriose yra pakankamai vitamino D, mineralų – kalcio, magnio, cinko. Žinodamos, kad šie simptomai trumpalaikiai, pasistenkite šiek tiek sumažinti gyvenimo tempą – suraskite galimybę bent trumpai paatostogauti, užsiimkite mėgstama veikla.“
Gydytoja siūlo atkreipti dėmesį į mitybą: „Pasistenkite, kad jūsų racione netrūktų foliatų, biotino, magnio, vitaminų B1 , B, nes šios medžiagos padeda palaikyti normalią psichologinę būseną.“
