Skaitytojai supažindinami su sakraline geometrija, šiuolaikiniais gydūnais ir jų gebėjimais, su žmogaus sveikatai įtakos turinčiais aplinkos veiksniais ir virpesių dažnių gydomuoju poveikiu. Autorius diskutuoja apie medicinos ateitį, didelį dėmesį skirdamas energinei medicinai.
Pateikiame knygos ištrauką, skirtą aktualiai, bet primirštai problemai.
Įsižeminimas
Mano galva, civilizacija atėmė iš mūsų tiesioginį ryšį su žeme ir dėl jos netekome vieno svarbaus mechanizmo, padedančio išlaikyti energinę pusiausvyrą ir sveikatą. Nuo pat evoliucijos pradžios žmonės turėjo ryšį su Žeme, vyko nuolatinis pasikeitimas energijomis bei jų papildymas. Dar ir dabar yra tautų, kur dauguma žmonių vaikšto basi. Ir išpažįstantieji Koraną maldos metu bent penkis kartus per dieną turi sąlytį su žeme (krikščionys – atsiklaupdami). Dar visai neseniai ir mes kaimuose daug vaikštinėdavome basi.
Ne paslaptis, kad basam vaikščioti žeme naudinga, nes tai dirgina pade esančius akupunktūrinius (BAT) taškus. Bet dar svarbiau yra tai, kad žmogaus organizmui reikia iš Žemės gaunamų neigiamų elektronų, kurie neutralizuoja teigiamą krūvį turinčius laisvuosius radikalus ir gerina antioksidacinę organizmo funkciją. Svarbu, kad energija laisvai pratekėtų pagrindiniais žmogaus energiniais kanalais, o tam reikia ir neigiamo Žemės, ir teigiamo jonosferos krūvio. Žaibuojant Žemės paviršius sukaupia neigiamus elektronus, o žaibai neutralizuoja didelį potencialų skirtumą tarp Žemės ir viršutinės atmosferos.
Pixabay.com/OLEKSII ALIEKSIEIEV nuotr.
Liesdamiesi su žeme išsielektriname. Avėdami avalynę kaupiame perteklinę elektros energiją, kuri jos nepašalinus kelia nervingumą, nerimą, įtampą, nemigą, emocinį ir fizinį stresą, o tai provokuoja ligas. Būtina iškrauti ir mūsų kūną nuolat nepalankiai veikiančią elektromagnetinę spinduliuotę (mobiliųjų telefonų, kompiuterių, Wi-Fi ir kt.)
Manoma, kad įsižeminus patekę į mūsų kūną neigiamo krūvio jonai palengvina struktūrinių skysčių formavimąsi mūsų organizme. Mokslininkai teigia, kad įsižeminimas slopina simpatinės nervų sistemos tonusą, stiprina mūsų parasimpatinę sistemą, gerina širdies variabilumą ir koherentiškumą. Tampame ramesni, gerėja miegas ir savijauta, mažėja uždegiminiai procesai ir skausmai, greičiau gyja žaizdos.
Įsižeminimas ir detoksikuoja
Mokslininkas Klintas Oberis (Clint Ober) teigia, kad įsižeminimo stoka yra vienas lėtinių ligų veiksnių, nes kūnas tampa nepajėgus pasipriešinti uždegiminiam procesui. Jis tai apibūdina kaip „elektrono stygiaus sindromą“.
Dėmesio verti ir nauji tyrimai apie įsižeminimo poveikį kraujui. Žinome, kad yra daug veiksnių, dėl kurių tirštėja kraujas: maistas, kuriame daug cukraus, rūkymas, didelė cholesterolio ir šlapimo rūgšties koncentracija, nerimas. Juo kraujas tirštesnis ir juo eritrocitų agregacija didesnė (sulimpa kaip monetos), tuo jis lėčiau teka mūsų gyslomis, prasčiau deguonimi aprūpina audinius. Polinkis krešėti padidina trombozės ir insulto tikimybę.
Įsižeminimas skystina kraują ir šalina išvardytus neigiamus reiškinius, kraujas teka lengviau. Gal dėl to mažėja ir aukštas kraujospūdis. Didėja zeta potencialas, kuris suprantamas kaip elektrokinetinis potencialas. Kai įsižeminame, zeta potencialas padidėja 280 procentų: raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus krūvis tampa didesnis ir jie geriau atsistumia vienas nuo kito. Mūsų eritrocitai juda šviesos greičiu po visą organizmą, per sekundę įveikdami daugiau nei 200 kilometrų. Šie nauji faktai apie įsižeminimo reikšmę turėtų paskatinti kardiologus apmąstyti, kaip juos būtų galima panaudoti. Juk bet kuri širdies ir kraujagyslių liga yra susijusi su padidėjusiu kraujo klampumu.
Įdomu, kad kuo didesnis atstumas tarp žmogaus ir žemės, tuo didesnį elektrinį krūvį jis gauna. Sulig kiekvienu metru virš žemės į kūną patenka 300 voltų krūvis. Jei žmogus gyvena, sakysime antrajame aukšte, jis nuolat gaus papildomą 1000 voltų krūvį. Tai gali kelti pavojų sveikatai. 2009 metais mokslininkai nustatė, kad daugiaaukščiuose gyvenantys turi 40 procentų didesnę riziką susirgti insultu.
Intuicija mums kužda pajūryje basiems pabėgioti rytais ar pasivaikštinėti smėlingame paplūdimyje. Užsienyje steigiasi net „Basomis vaikščiojančiųjų“ draugijos, kurios įsirengia tam pritaikytas pieveles. Rasota pieva tinka labiau nei sausa žolė, nes kaip ir lietus gerina laidumą iš Žemės. Tyrimai parodė, kad norint, jog laisvi elektronai iš žemės patektų į kraujotaką ir transformuotų ją, reikia vaikščioti basam bent 80 minučių. Įsižeminimo neįmanoma perdozuoti. Ir sąlytis su sūriu jūros vandeniu (natūraliu laidininku), pavyzdžiui, braidymas puikiai įžemina žmogų. Jūros vandenyje yra daug mineralų, tad šiuo požiūriu jis yra geresnis nei ežero.
Pixabay.com/Rawpixel nuotr.
Reiktų avėti avalynę odiniais padais, tačiau dabar jos padai gaminami iš įvairių medžiagų, kurios izoliuoja nuo Žemės elektrinio lauko. Namuose ir darbe galima turėti įžeminančių plokštelių ar lipdukų, klijuojamų ant bato pado. Vaikščiodamas namuose basas gali ir nesulaukti norimo efekto, nes dauguma grindų dangų yra sintetinės ir blogi laidininkai, kaip ir vilnoniai ar sintetiniai kilimai. Jei tiesiog neturite galimybės pavaikščioti basomis po žemę, galima daryti druskos voneles kojoms ar medituojant įsivaizduoti save kaip medį, kurio šaknys skverbiasi gilyn į žemę.
Jei namas nėra įžemintas, galima panaudoti ir elektrai laidų kilimėlį, įjungtą į elektros tinklą. Jį reikia pasidėti po basomis kojomis arba ant stalo prie kompiuterio taip, kad liestųsi nuoga ranka. Toks kilimėlis tinkamas pasiimti į kelionę ir net naudoti lėktuve, prisijungus prie metalinių lėktuvo dalių. Laidu, prijungtu prie radiatoriaus, galima įžeminti ir lovą, stengiantis sumažinti neigiamą spinduliuotės poveikį miegamajame, kurį kelia čia esančių elektros prietaisų skleidžiamos kenksmingos elektromagnetinės bangos. O juk niekur kitur nepraleidžiame tiek laiko kaip miegamajame! Blogiausia situacija neretai būna virtuvėje, kur daug elektrinių prietaisų.
Žinomo kardiologo dr. Stefano Sinatros (Stephen Sinatra) tyrimai įrodė, kad organizmą praturtinantis neigiamo krūvio jonais ir neutralizuojantis laisvuosius radikalus įžeminimas mažina uždegiminius procesus. Antioksidantinis poveikis stabdo senėjimą. Infraraudonosios spinduliuotės technologija parodė, kad jau po 30 įsižeminimo minučių pradeda nykti uždegiminiai reiškiniai, didėja metabolinis aktyvumas ir deguonies suvartojimas.
Jurgis Brėdikis, akademikas
Pixabay.com/Henning Westerkamp nuotr.
