Tai padės organizmą papildyti imunitetą stiprinančio vitamino D atsargomis. Šaltuoju sezonu mes jaučiame didelį šio iš saulės gaunamo vitamino deficitą.
Taip pat nustatyta, kad kopūstai, ropės, juodosios garstyčios, sėjamoji pipirinė, dirviniai ridikai ir kai kurie kiti kryžmažiedžių šeimos atstovai turi medžiagų, suaktyvinančių leukocitų veiklą. Todėl organizmas gali geriau pasipriešinti infekcijoms.
Ginantis nuo ligų pravers aštrūs prieskoniai. Pavyzdžiui, Kajeno pipiras turi kapisicino – alkaloido, pasižyminčio erzinančiomis savybėmis, deginančiu skoniu. Tai padeda nosiai pasivalyti nuo susikaupusių gleivių. Gerai žinoma, kad česnakas turi antibakterinių bei antivirusinių savybių. Tai lemia jo mechaninio pažeidimo metu susidarantis alicinas. Aišku, reikia įvertinti ir svogūno galią.
Mokslininkai yra įrodę, kad su peršalimo ligomis efektyviai padeda kovoti cinko preparatai, jeigu jie pradedami vartoti nepraėjus parai po pirmųjų infekcijos ženklų. Tačiau prisiminkite, kad cinku negalima piktnaudžiauti, nes pradės pykinti bei kt.
Norint išvengti virusų atakų reiktų dažniau plautis rankas. Tai pravartu daryti ir jau susirgus, jei rūpinamės savo artimųjų sveikata. Sloguojantis žmogus dažnai liečia savo nosį, akis ir ant jo rankų pakliūna virusai. Įdomiausia, kad užsikrėsti per bučinius nėra taip lengva, kaip atrodytų. Palyginti su nosies gleivine, ant lūpų bei seilėse virusų randama labai mažai. Todėl reti bučkiai, matyt, nepavojingi.
Beje, mokslininkai griauna mitą, kad peršalimo infekcija užklups peršalus ar šlapiais plaukais išėjus į gatvę – jei organizme jau neglūdės virusas, tai nieko ir neatsitiks.
