Visiems patariama įsiminti pirmąją taisyklę: nors kartą suskaudus krūtinę būtina skubėti pasitikrinti širdį. Tačiau ji sirgti pradeda gerokai anksčiau. Dažniausiai širdžiai pavojų sukelia klastingoji aterosklerozė. Ji tyliai progresuoja daugybę metų – kraujagyslių sienelėse pradeda kauptis „blogasis“ cholesterolis, trigliceridai ir kitos medžiagos.
Skausmai užklumpa, kai aterosklerozė būna jau toli pažengusi – vainikinės arterijos spindis susiaurėja daugiau nei 70 proc. Išauga infarkto, išeminės širdies ligos ir kitų aterosklerozės komplikacijų pavojus. Užkalkėjusias kraujagysles kardiochirurgai sugeba pravalyti. Bet kam laukti operacinio stalo? Pastebėti ir kontroliuoti aterosklerozės procesą dabar leidžia pažangūs kraujo tyrimai: lipidograma ir didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas (hs-CRB).
„Medicina practica“ laboratorijos nuotr.
Lipidograma tiksliai atskleidžia visas cholesterolio dalis ir trigliceridus. O hs-CRB tyrimas gali padėti laiku pastebėti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems rizikos grupės pacientams, kurių cholesterolis dar atitinka normą. Jis labai anksti parodo kraujagyslių uždegimą, kuris, kaip vis plačiau tvirtinama, yra aterosklerozės priežastis.
Kraujagyslių uždegimas kyla, kai jų vidines sieneles nubrūžina toksinais užterštas, per tirštas kraujas. Jas gali pažeisti ir įvairūs patogeniniai mikrobai, streso metu išskiriamos agresyvios medžiagos.
Aterosklerozė sukelia ir ūminį arba lėtinį širdies nepakankamumą. Iš pradžių aiškių sveikatos sutrikimų žmogus gali nejusti. Šios ligos požymius – dusulį, nuovargį, greitą pulsą, kojų patinimus – rodo ir kiti susirgimai. Anksti diagnozavus širdies nepakankamumą įmanoma pailginti tokių ligonių gyvenimo trukmę.
Laiku pastebėti šią sunkią ligą dabar galima paėmus kraujo ir atlikus NT-pro BNP tyrimą. Gavęs NT-pro BNP tyrimo duomenis šeimos gydytojas aiškiai mato, ar pacientui reikia kardiologo pagalbos. Be to, jis padeda įvertinti gydymo efektyvumą.
„Medicina practica“ laboratorijos inf.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
