Kaip visoje Europoje, taip ir Baltijos bei šiaurės šalyse pastebėta, kad dažniausia žmonių sergamumo ir mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, suaugusių Lietuvos gyventojų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, per 2008 m. padidėjo 5,4 procentais (t.y. 14489 asmenimis). Panašaus masto augimas stebimas nuo 2001 m.
Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas Vilniaus mieste nuo 2001 metų išaugo apie 2 proc. nuo 2001 metų ir 2008 metais sudarė 22,36 proc. lyginant su kitomis ligomis.
Arterine hipertenzija serga apie 25 proc. pasaulio gyventojų, ir tai yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Stebimas hipertenzinių ligų sergamumo rodiklio 1000 – iui gyventojų augimas tiek visos Lietuvos mastu, tiek Vilniaus mieste: 2001 metais Lietuvoje – 49,01 vyrų, 101,14 moterų, Vilniaus mieste – 54,16 vyrų, 99,83 moterų, o 2008 metais Lietuvoje – 96,01 vyrų, 163,45 moterų, Vilniaus mieste – 91,27 vyrų, 133,87 moterų. Kaip matyti, tiek Lietuvoje, tiek Vilniuje hipertenzinėmis ligomis ženkliai daugiau serga moterų nei vyrų.
Didžiausias hipertenzinių ligų paplitimas stebimas vyresnių nei 65 metų amžiaus Vilniaus miesto gyventojų tarpe. 2001 – 2008 m. laikotarpiu asmenų, sergančių šiomis ligomis rodiklis 1000-iui gyventojų išaugo visose amžiaus grupėse. Nors šios ligos dažniausiai vargina senyvo amžiaus žmones, tačiau neaplenkia ir jaunų.
Arterinė hipertenzija (AH) – tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujo spaudimu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mmHg. Ši liga – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme.
Dažniausiai arterine hipertenzija serga vyresnio amžiaus, turintys viršsvorį, riebiai ir sūriai valgantys bei rūkantys asmenys.
Skiriamos dvi arterinių hipertenzijų rūšys:
•Pirminė hipertenzija. Ja serga daugiau kaip 90 % sergančiųjų AH. Jos priežastys nėra žinomos, o padidėjęs kraujo spaudimas yra pagrindinis simptomas.
Pirminės AH rizikos veiksniai:
1) nekeičiami : a) genetika (kuri lemia lemia 30–60 % AH), b) amžius (jei 55 m. amžiaus žmogaus arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra normalus, AH rizika per likusį gyvenimą išauga iki 90 %), c) rasė (juodaodžių AKS didesnis nei baltųjų);
2) šalinami (koreguojami) : rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo būdas, nervinė įtampa, naktinis darbas.
•Antrinė hipertenzija. Jos priežastys yra nustatytos. Tai ligos, kurių pasekoje padidėja arterinis kraujo spaudimas (inkstų, skydliaukės ir kitų ligų).
Deja, ligos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti. Pavojingiausiai yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo dėl gana geros savijautos. Skundai papras¬tai atsiranda tik tuomet, kai negrįžtamai pažeidžiami širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Dėl šios priežasties ir yra paplitęs neoficialus hipertenzijos pavadinimas – nebylioji žudikė.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra:
•Paveldėjimas;
•Amžius – vyresni negu 35 metų amžiaus
•Nutukimas;
•Rūkymas;
•Maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas);
•Alkoholis;
•Stresas, nerimas, baimė;
•Mažas fizinis aktyvumas;
Arterinės hipertenzijos gydymas
Pirmiausiai, turi būti koreguojamas gyvenimo būdas. Tai – nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymo būdas. Gyvensenos koregavimas – tai druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių atsisakymas.
Rekomenduojama:
•Nerūkyti. Rūkymas pasunkina hipertenziją ir yra vienas svarbiausių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
•Nevartoti alkoholio. Jeigu to nepavyksta padaryti, bent jau sumažinti jo vartojimą. Alkoholio išgerti ne daugiau negu 20-30 ml etanolio (300 ml vyno arba 700 ml alaus) per dieną. Moterims bei mažo svorio vyrams suvartoti ne daugiau negu 15 ml etanolio.
•Mažinti kūno svorį. Siekti, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų mažesnis negu 25. Ypač tai svarbu žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, bei kurių kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis.
•Riboti druskos vartojimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 6 g druskos per dieną. Stengtis nesūdyti jau pagaminto maisto. Lietuvos gyventojai per dieną suvartoja net 18 g druskos.
•Daryti vidutinio intensyvumo dinaminius fizinius pratimus 50-60 min. per dieną, 3 ar 4 kartus per savaitę. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras šiuo metu efektyviai propaguoja „šiaurietišką ėjimą“ su specialiomis lazdomis. Šis ėjimo būdas yra veiksmingas kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę bei kitų ligų profilaktikai. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms. Daugiau informacijos galite rasti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje www.vvsb.lt
•Vartoti magnio ir/ar kalio papildų.
Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai prireikia vartoti vaistų (medikamentinis gydymo būdas). Paskirtus vaistus reikia visada vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.
Kodėl reikia gydyti arterinę hipertenziją?
Arterinės hipertenzijos gydymas padeda sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo ligų, susijusių su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, ypač insulto, išeminės širdies ligos (IšL) bei inkstų ligų. Pastovi arterinės hipertenzijos korekcija padeda išvengti sunkių šios ligos komplikacijų. Pagrindinis principas – nuolat palaikyti optimalų kraujospūdį.
SXC.hu nuotr.
