Atmintis blogėja ne tik dėl amžiaus
šiaulietis gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius sako, jog dažniausia vyresnio amžiaus žmonių demencijos sindromo priežastis – Alzheimerio liga. Jos rizikos veiksniai – ne tik amžius, bet ir moteriška lytis, žemesnis išsilavinimas, cukrinis diabetas, galvos traumos, aplinkos užterštumas ir kita.
„Visuomenėje dar vyrauja nuomonė, kad atminties sutrikimas vyresnio amžiaus žmonėms yra norma, todėl artimieji pasyviai stebi atminties blogėjimą, „nusišnekėjimą“ bei kitas keistenybes. Jos ligos pradžioje netrikdo šeimos gyvenimo, nesukelia didesnių rūpesčių“, – sako gydytojas.
Pagalbos kreipiasi ne pats ligonis
Pasak gydytojo V. Bartkevičiaus, blogiausia tai, jog liga progresuoja iš lėto. Ligonio atmintis silpnėja, jis neprisimena neseniai įvykusių įvykių, tačiau gerai prisimena tai, kas buvo seniau. Viena dažnesnių problemų – negebėjimas prisiminti, kur padėjo daiktus, pinigus, arba juos padeda netinkamoje vietoje, slepia. Ligonis neprisimena, pyksta, kaltina kitus, atsiranda įtarimas, kad juos apvagia.
Suvokdamas didėjantį bejėgiškumą, ligonis skaudžiai išgyvena pokyčius. Jis tampa nerimastingas, irzlus, depresiškas. Ligą stengiasi nuslėpti nuo aplinkinių, ieško pateisinimų, todėl dėl pakitusios elgsenos į gydytojus pagalbos dažniausiai kreipiasi ligonio artimieji, o ne pats ligonis.
„Dažniausiai liga diagnozuojama pavėluotai, kai padėti ligoniui yra daug sunkiau, o nesant išplėtoto gydymo ir socialinių paslaugų įstaigų tinklo, sunki ligos našta gula ant ligonio artimųjų pečių“, – dalijasi patirtimi gydytojas.
Atmintimi būtina rūpintis
Žmogaus atmintis iš prigimties nėra tobula, ji silpsta, kol kas nėra veiksmingų medikamentinių priemonių, galinčių apsaugoti nuo Alzheimerio ligos, tačiau yra nemažai būdų, kaip ją sustiprinti“, – sako gydytojas.
Rūpindamiesi savo atmintimi itin didelį dėmesį skirkite mitybai. „Visuomet būtina pusryčiauti, – tvirtina gydytojas. – Iš ryto smegenis reikia „parengti“ dienos darbui, kad būtų galima sukaupti reikalingą informaciją bei ją pritaikyti“.
Kas naudinga smegenims?
Geras smegenų maistas yra žuvis. Riebios žuvys turi daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, reikalingų gerai smegenų veiklai. Krevetės aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebiosiomis rūgštimis, neleidžia susilpnėti dėmesiui. Tai puikus delikatesas smegenims. Jų pakanka suvalgyti 100 g per dieną.
Galvos smegenų ląstelėms naudingi riešutai, ypač graikiniai. Juose gausu vitamino E, kuris geba atitolinti ląstelių senėjimą. Antrąją vietą pagal naudingumą užima žemės riešutai. Juose gausu magnio, o jo reikia nerviniams impulsams perduoti.
Iš vaisių atmintį geriausiai stiprina bananai. Juose taip pat gausu magnio bei vitamino B6. Labai vertingos ir datulės – kalio, fosforo, magnio bei lengvai pasisavinamos gliukozės šaltinis. Visa tai padeda smegenų veiklai.
Atmintį gerinti padeda raudonosios daržovės: saldžiosios paprikos, morkos, pomidorai bei ankštinės daržovės.Taip pat naudingos visos uogos. Mėlynėse, braškėse, žemuogėse, juoduosiuose serbentuose gausu vitamino C ir medžiagų, stiprinančių smegenų ląstelių sieneles.
Įrodyta, kad protinei veiklai pagerinti naudingos kruopos, ypač rudieji ryžiai. Naudinga valgyti patiekalus iš avižinių, grikių, manų kruopų, nes juose daug vitamino B. Iš pieno produktų geriausiai rinktis neriebią varškę. Joje yra lengvai pasisavinamų baltymų, būtino nervinėms ląstelėms lecitino, kalcio, vitamino B2. Mėsoje gausu geležies, baltymų, vitamino B12. Jei trūksta geležies, pablogėja atmintis, sunku išlaikyti dėmesį.
Iš prieskonių ypač gerai veikia cinamonas, imbieras, ciberžolės.
Smegenims būtina treniruotė
Sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, nuolatinis mokymasis gali sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga.
„Atminties blogėjimo priežastis – jos nelavinimas, netreniravimas, nuolatinis televizijos žiūrėjimas, protinio darbo stoka, – tvirtina V. Bartkevičius. – Kad galėtumėte gyventi visavertį gyvenimą, vietoj televizoriaus geriau paskaitykite knygą, išspręskite kryžiažodį, pažaiskite šaškėmis ar šachmatais“.
Trumpalaikei atminčiai lavinti svarbu aktyvus duomenų kartojimas. Norint įsiminti reikiamą informaciją, reikėtų ją perskaityti, išgirsti bei pačiam pakartoti. Tuo tarpu ilgalaikei atminčiai vien mechaninio kartojimo nepakanka.
Gydytojas sako, kad paprasčiausias būdas smegenims treniruoti – dalintis naujais įspūdžiais. Smegenims taip duodama papildomo darbo – virškinti naujus duomenis.
Puikiu maistu smegenims gali tapti įprastinio maršruto į darbą pakeitimas. Pakeliui gali dairytis į naujas reklamines iškabas, pasikeitusias vitrinas, architektūros statinius, spalvas. Visa tai puikiai veikia atmintį.
„Uoliai rūpindamiesi savo atmintimi, nepamirškite pakankamai išsimiegoti, nes miego metu smegenys atsinaujina“, – primena psichiatras-psichoterapeutas.
Ilona šnarienė
“Šiaulių kraštas”
SXC.hu – Zsuzsanna Kilian nuotr,
