„Akių sveikumas priklauso nuo bendros mūsų organizmo būklės bei gyvenimo būdo, todėl atostogaudami mėgaukitės veikla, kuri jums teikia džiaugsmą, pasitenkinimą ir malonumą, nepamiršdami tuo pačiu palepinti ir akis“, – sako gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė.
Daugiau rūpesčio ir dėmesio
Visi mes norime turėti sveikas, toli ir arti gerai matančias akis, tačiau dažnai patingime dėl jų pasistengti, o juk akys, anot gydytojos oftalmologės D. Milukaitės-Buragienės, kaip ir kitos mūsų kūno dalys, pavargsta, todėl planuojant atostogas, reikia pagalvoti ir apie akis. Tai ypač svarbu moterims, nes akys – didžiausios išdavikės, mat akyliau į jas pažvelgus, galima pasakyti, kas dedasi moters gyvenime. „Kad akys atgautų jėgas, reikia jomis pasirūpinti. Geriausia tai padaryti poilsiaujant“, – sako gydytoja, pažerdama keletą paprastų, tačiau itin veiksmingų patarimų.
Rytais ir vakarais, prieš saulėlydį, keletą minučių žiūrėkite į saulę, lėtai sukiodami galvą į kairę ir dešinę. Po to pažvelkite į tolį, į dangų, stebėkite debesis. Ši procedūra ypač naudinga trumparegiams ir toliaregiams.
Pasėdėkite ant upės, ežero ar tvenkinio kranto stebėdami vandenį – jis ramina ir mažina akių įtampą. Nejudindami galvos, pasukiokite akis ratu, iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, po to – prieš ją. Pratimą kartokite 4-5 kartus.
Rytais įpilkite į dubenėlį vėsaus vandens, panardinkite į jį veidą, atsimerkite ir pasukiokite akis į šalis. Toks „maudymas“ gydo gleivinę ir stiprina vokus. Vakarais darykite tokias pat voneles, bet joms naudokite ne vandenį, o nestiprią arbatą. Jos ypač naudingos grįžus iš gatvės, kur daug dulkių ir kitokių teršalų.
Stulbinamai ir be makiažo
Oftalmologė pataria vasarą naudoti kuo mažiau kosmetikos. „Oda aplink akis labai plonytė ir jautri todėl šią vietą dailinkite itin švelniai, visad prisimindamos, kad jokia priemonė neuždengs ir neužpudruos su metais gilėjančių raukšlių. Juk moteris nėra nejudanti, sustingusi statula. Aktyvi mimika išryškins pernelyg didelį toninio kremo sluoksnį ir visi odos trūkumai bus tik dar labiau matomi“, – primena gydytoja.
Pirmasis ir būtinas dalykas norint atrodyti gražiai nepasidažius yra geras miegas, kuris pirmu numeriu, anot gydytojos, turi būti įtrauktas į atostogų sąrašą. Aštuonios valandos ramaus, nepertraukiamo miego pašalins bet kokius „maišelius“ po akimis ir veido patinimą.
Saulė, dulkės ir vėjas sausina akis supančią odą, todėl ji sudirgsta ir pradeda pleiskanoti. Kad taip neatsitiktų, reikia vokus tepti drėkinamuoju kremu. Vasarą maitinamojo kremo ir riebių šešėlių geriau nenaudoti, nes nuo jų gali paburkti vokai.
Patinę paakiai taip pat ne pati geriausia rytinė „dovana“ moteriai. Paakiai gali paburkti nuo streso, nuovargio, ilgo verkimo ar alergijos. Kita vertus, maišeliai po akimis gali liudyti, kad negaluoja inkstai. „Nuo senų senovės, merginos ir moterys, kad turėtų šviesius paakius, juos lepino balinančiomis žalios bulvės ir agurko kaukėmis. Pasipjaustę šias daržoves griežinėliais ir apdėję jas paakius, laikykite apie dešimt minučių. Agurkų ir bulvių sultyse yra odą šviesinančio fermento“, – pasakoja gydytoja.
Akims ypač naudingas ramunėlių antpilas. 5-7 g ramunėlių užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite 20-25 min. pritraukti, nukoškite. Iš jo darykite kompresus arba šiuo antpilu vilgykite akių vokų odą. Tokį patį antpilą galima pasiruošti iš krapų ar rozmarinų. Ne mažiau veiksmingi liepžiedžiai ir šalavijai. Visų šių minėtų gėrybių vasaros metu apstu gamtos prieglobstyje, be kurio nė vienas neapsieiname planuodami savo atostogas.
Visais metų laikais viena iš populiariausių priemonių – arbatos paketėliai. Pirmiausia arbatą reikia užplikyti, paskui paketėlius atvėsinti ir 3-5 min. užsidėti ant akių vokų. Arbatoje esančios rauginės medžiagos susiaurina kraujagysles, dėl to nuovargio nelieka nė pėdsako.
Kartas nuo karto akis palepinkite susmulkintomis petražolėmis, sumaišytomis su pienu ar grietinėle. Košele aptepkite odą aplink akis ir palaikykite 13-15 minučių, paskui kaukę nušluostykite ir nusiprauskite šiltu vandeniu.
Nuo tamsių ratilų po akimis padeda varškė: desertinį šaukštą varškės įvyniokite į švarią servetėlę ir 10 min. uždėkite ant akių.
Akiniai nuo saulės ne tik dėl mados
Saulės išskiriami ultravioletiniai spinduliai yra pavojingi akies ragenai, tinklainei bei kitoms akies dalims. Todėl akiniai nuo saulės, anot gydytojos, yra būtini kiekvienam savimi besirūpinančiam žmogui. Ypatingai turėtų susirūpinti tie, kurie turi problemų su akimis ir nenešioja akinių nuo saulės. Šiems žmonėms ultravioletiniai spinduliai daro dar didesnę žalą nei sveikiems. Taip netausojant akių gali išsivystyti įvairios ligos. Nustatyta, kad ryškūs tiesioginiai saulės spinduliai ypač skatina kataraktos vystymąsi.
Tinkamiausi yra akiniai su juodos, rudos ir pilkos spalvos stiklais: jie sulaiko didžiąją dalį saulės spindulių, spalvoti – tik 30-40 proc. „Akinius reikia užsidėti tik būnant saulėje. Nešiojant juos nuolatos, gali padidėti akių jautrumas šviesai. Tuomet net nuo dienos šviesos jos ašaroja, skauda ir perši“, – sako gydytoja.
Akinių nuo saulės pralaidumas rašomas ant kojelių vidinėje pusėje. Užrašas UV400 arba CE žymi 100 proc. ultravioletinių spindulių apsaugą.
Itin gera apsauga nuo ultravioletinių spindulių – poliarizuoti lęšiai. Šiuos akinių lęšius dengianti plėvelė neleidžia akims nukentėti nuo įvairių atspindžių susidarančių ant šlapio kelio ar vandens paviršiaus. Tokie poliarizuoti lęšiai yra rekomenduojami dėvėti vairuojantiems žmonėms, mėgstantiems slidinėti, ar ilsėtis prie ežerų.
Atsispindintys nuo įvairių paviršių ultravioletiniai spinduliai tampa dar pavojingesni ir kelia didesnį pavojų žmogui. Todėl poliarizuoti lęšiai tokiais atvejais yra pranašesni už akinius. Taip pat jie suteikia matymui ryškumo, leidžia matyti natūralias spalvas.
Natūralus būdas susilieti su gamta
Vasarą soduose, daržuose ir miškuose gausu šviežių vaisių, uogų ir daržovių, kurie yra gyvybinis antioksidantų šaltinis.
Besimėgaujant vasara, gydytoja pataria valgyti natūralias mėlynes. Antrojo pasaulinio karo metu Didžiosios Britanijos lakūnai prieš išskrisdami į naktinius Berlyno bombardavimus gaudavo saują šviežių mėlynių, kurių stiprų poveikį regėjimui žmonės žinojo nuo gilios senovės. „Mėlynių uogos sustiprina ir pagerina regėjimo aštrumą. Jas galima būtų pavadinti akių „maistu“ ar netgi „desertu“, nes jų ekstrakte esančios medžiagos gerina regėjimą tamsiu paros metu, stiprina kapiliarus ir gerina akių aprūpinimą krauju, – pasakoja oftalmologė. – Mėlynių ekstraktas veiksmingai šalina akių nuovargį, perštėjimą ir sudirginimą. Mėlynėse taip pat yra nemažai antioksidantų, kurie saugo nuo kenksmingų saulės ultravioletinių spindulių poveikio, stabdo laisvųjų radikalų oksidacinius procesus“.
Tačiau, kad gautume reikalingą kiekį vitamino A per dieną, mėlynių reikėtų suvalgyti labai daug, be to, šių šviežių uogų galima gauti tik vasarą. Todėl vietoj jų, anot gydytojos, kartas nuo karto reikėtų nusipirkti ir vartoti vaistinėje parduodamus mėlynių preparatus.
Vasarą kasdien pravartu vartoti maistą, kuriame gausu vitamino A. Tai visi citrusiniai vaisiai, lapuotos daržovės, brokoliai bei saldžiosios paprikos. Morkose, moliūguose, pomidoruose yra daug karotino, kuris būtinas akims. „Net ir pusė šviežios morkos per dieną suteiks jums reikalingą vitamino A dienos normą akims apsaugoti“, – sako gydytoja, primindama, kad valgant rupiai sutarkuotas morkas pasisavinama tik 5 proc. kartotino, valgant smulkiai sutarkuotas – apie 20 proc., o valgant morkų salotas, paskanintas aliejumi arba grietine – maždaug 50 proc.
Lapinės daržovės: špinatai, rūgštynės, salotos, svogūnų laiškai, petražolės ir krapai turi vitamino B2, kuris palankiai veikia kraujagysles, tarp jų ir akių, bei pagerina regėjimą. Kopūstuose gausu vitamino B6, kuris mažina akių nuovargį ir pagerina jų darbingumą. Obuoliuose, abrikosuose, melionuose ir salieruose yra kalio, kuris akims suteikia žvitrumo. Burokėliai, raudonieji pipirai ir moliūgų sėklos pasižymi cinko, gerinančio regėjimą, gausa. Mokslininkų teigimu, norint iki senatvės gerai matyti, reikia kasdien nepusryčiavus suvalgyti po 100-150 g virtų burokėlių.
Vartojant vaisius ir daržoves reikėtų prisiminti pagrindines higienos taisykles, t. y. prieš vartojant plauti juos tekančiu vandeniu, nepriklausomai ar produktas vartojamas luptas ar ne. Taip pat nereikėtų vartoti pradėjusių vysti ar gesti vaisių ir daržovių, nes tokiuose produktuose ne tik žymiai mažesnis vitaminų ir mikroelementų kiekis, bet ir gali pradėti formuotis pelėsinių grybelių išskiriami toksinai.
Jeigu esate nealergiškas, vasarą pasmaližiaukite šviežiu medumi, kuris ypač vertingas sergant katarakta, esant ragenos žaizdomis, konjungtyvitui.
Akims stiprinti į savo mitybą pridėkite žuvį, kurią reikėtų valgyti bent 2 kartus per savaitę, kad įgytumėte nepakeičiamų riebalinių rūgščių.
„Kad galėtume džiaugtis puikiu regėjimu, būtina kasdien gauti minėtų vitaminų, ne tik vasarą, ir ne tik per atostogas“, – primena gydytoja.
Fizinė veikla būtina gerai akių sveikatai
Anot gydytojos, dauguma žmonių sąmoningai suvokia fizinio aktyvumo reikšmę – ne vienas mūsų fizinį aktyvumą, kaip svarbų aspektą, galėtų įvardyti kaip puikią galimybę pagerinti savo sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Tad ne veltui medikai, norintiems nuolat jausti emocinį pakilimą arba „nuleisti garą“, rekomenduoja daryti fizinius pratimus arba nors 30 minučių pasivaikščioti lauke.
Akims taip pat reikia mankštos. Regėjimas silpsta, kai daug žiūrima televizorių, skaitoma prietemoje arba važiuojant transportu. Šiame, sparčiai besivystančių technologijų amžiuje, atsirado dar vienas kenksmingas faktorius – kompiuteris.
„Žmogaus akys sukurtos žiūrėti į natūralius objektus, o vaizdas ekrane gerokai nuo jų skiriasi. Ekranas mirga, skleidžia ryškią šviesą, vaizdiniai nepakankamai kontrastingi, neturi aiškių ribų. Labiausiai regėjimui kenkia monitoriaus mirgėjimas, netinkamai pasirinktas atstumas nuo akių iki monitoriaus, nesureguliuotos spalvos. Akys labai pavargsta, kai žvilgsnis nuolat šokinėja nuo ekrano ant klaviatūros ar popieriaus lapo. Todėl bent atostogų metu tiesiog pamirškime kompiuterį“, – pataria gydytoja ir siūlo akių nuovargiui numalšinti visiems gerai žinomus žaidimus: biliardą, stalo ir lauko tenisą. Jais mėgaujantis, ritmiški judesiai palankiai veikia smegenis, mažina akių įtampą, didina tinklainės jautrumą.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu – Fernando AUDIBERT nuotr.
