Jie išgyvena didesnį stresą nei darbe. Todėl rizikos grupės asmenims išauga širdies smūgio pavojus.
Be to, daugybė vasarotojų iškart bando aprėpti visus savo sodo darbus ar pradeda aktyviai sportuoti, vyksta į keliones. Atostogaujant neretai per daug valgoma bei gausiau vartojama alkoholio.
Dideliu išbandymu širdžiai gali tapti ir ilgas skrydis, neįprastas tolimos šalies klimatas, alinantis karštis.
Kaip primena medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica“ specialistai, laiku įvertinti širdies ir kraujagyslių atsparumą padeda profilaktiniai kraujo tyrimai. Lipidograma tiksliai atskleidžia visas kraujo riebalų dalis. Taip stebimas klastingosios aterosklerozės procesas.
Didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas gali padėti laiku pastebėti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems rizikos grupės pacientams, kurių cholesterolio kiekis dar atitinka normą.
Labai svarbu anksti nustatyti širdies nepakankamumą. Tam paėmus kraujo atliekamas NT-pro BNP tyrimas. Dabar tai vienas efektyviausių širdies nepakankamumo diagnostikos būdų.
Įvertinus savo kraujotakos būklę galima atitinkamai planuoti atostogas. Beje, atsisakyti poilsio irgi nepatartina. Pastebėta, kad reguliariai neatostogaujantiems amerikiečiams mirties dėl miokardo infarkto rizika padidėja daugiau nei 30 proc.
Pixabay.com – Michal Jarmoluk nuotr.
Norint išvengti streso siūloma nuodugniai suplanuoti ne tik pačias atostogas, bet ir darbo dienas prieš jas ir po jų.
„Turbūt ne vienam yra pasitaikę situacijų, kai paskutinėmis darbo dienomis aktyviai plušame iki vėlumos, o pirmą atostogų dieną sėdame į lėktuvą ir skrendame. Iš atostogų grįžtame taip pat paskutinę dieną vakare, o iš ryto einame į darbą ir toliau visu pajėgumu ariame. Atostogų stresas būtų mažesnis, jei sušvelnintume adaptaciją išeidami atostogauti ir grįždami iš atostogų: darbus, jei įmanoma, reikėtų susiplanuoti taip, kad bent kelios dienos prieš atostogas ir iš karto po atostogų būtų laisvesnės“, – teigė verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand partners“ vyr. konsultantė Lina Preikšienė.
Laisvesnės dienos prieš atostogas padėtų išvengti irzlumo, atsirandančio organizmui susiduriant su adrenalino stygiumi, kurį lemia sumažėjęs darbo krūvis. Tuo tarpu laisvesnės pirmosios darbo dienos po atostogų padėtų pamažu įsivažiuoti į darbo ritmą. Jei darbai ant pečių užvirs staiga, tik ką praėjusias atostogas kaip mat pamiršime.
„Prieš pradedant planuoti atostogas, reikėtų pačiam suprasti, ko tikitės iš atostogų – jus žavi graži gamta ar miestai, norite pailsėti ar pažinti kitų kultūros žmones. Nevertėtų vykti ten, kur patiko jūsų pažįstamiems, patiems nepasidomėjus, ką galima rasti toje vietoje. Susikūrus nepagrįstus lūkesčius, tikrai kils nepasitenkinimas. Jei vykstate į tolimesnę, egzotiškesnę šalį, dar labiau vertėtų pasidomėti tos šalies kultūra ir žmonių bendravimo subtilybėmis“, – patarė konsultantė.
Pixabay.com – Hebi B. nuotr.
