– Kuo vitaminas D svarbus mūsų organizmui?
– Vitaminas D – riebaluose tirpstantis vitaminas, turintis didelį poveikį įvairioms organizmo sistemoms. Vitaminas D gaminamas iš cholesterolio, kurį gauname su maistu, taip pat tada, kai žmogaus oda veikiama saulės spindulių. Vitaminas D padeda pasisavinti kalcį, fosforą, magnį, reguliuoja jų įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Vitaminas D taip pat padeda išvengti rachito, artrito, osteoporozės, jis svarbus augimo ir brendimo procesuose, padeda kovoti su įvairiomis infekcinėmis ligomis.
– Kokie simptomai rodo, kad trūksta vitamino D?
– Apie vitamino D trūkumą galima galvoti tuomet, jei žmogus dažnai serga peršalimo ar kitomis infekcinėmis ligomis. Vitaminas D tiesiogiai sąveikauja su ląstelėmis, kovojančiomis su infekcinėmis ligomis. Matomas ryšys tarp vitamino D trūkumo ir tokių ligų kaip gripas, bronchitas, plaučių uždegimas.
Kitas dažnas simptomas – nuovargis. Įrodyta, kad net mažas vitamino D trūkumas turi neigiamos įtakos žmogaus aktyvumui. Žemas vitamino D kiekis kraujyje sukelia nuovargį ir kitus neigiamus padarinius.
Dar vienas simptomas – kaulų skausmai. Vitaminas D atsakingas už tinkamą kaulų būklės palaikymą. Įrodytas ryšys tarp vitamino D trūkumo ir apatinės nugaros dalies skausmo. Šio vitamino trūkumas taip pat siejamas su lėtesniu žaizdų gijimu po traumų ar operacijų, plaukų slinkimu.
– Kokias ligas gali lemti vitamino D trūkumas?
– Kai organizme trūksta vitamino D, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, storosios žarnos ir prostatos, krūties vėžiu. Senyvo amžiaus žmonėms vitaminas D padeda išvengti osteoporozės, mažina kaulų lūžių riziką. Suaugusiuosius saugo nuo osteomaliacijos, vaikus nuo rachito. Taigi vitamino D nepakankamumas gali būti klastingas, su jo trūkumu susiję simptomai gali būti nepastebimi. Kartais praeina metais ar net dešimtmečiai, kol išryškėja neigiamos vitamino D pasekmės.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
– Užsiminėte apie depresiją, blogą nuotaiką. Dažnai tai siejama su tuo, kad Lietuvoje mažai saulės. Kokią įtaką vitamino D pasisavinimui turi saulės šviesa?
– Tai turi tiesioginį ryšį. Kuo daugiau būsime saulės šviesoje gryname ore, tuo daugiau pasigamins vitamino D. Per odą jo pasigamina 80–90 proc.
– Kokie yra kiti vitamino D šaltiniai?
– Likusius 10 proc. vitamino D gauname su maistu. Pagrindinis jo šaltinis – riebi žuvis. Tai lašiša, ungurys, skumbrė, silkė, žuvų ikrai. Ypač daug vitamino D yra menkių kepenėlėse. Taip pat jo randama kiaušiniuose, svieste, sūryje, jautienos kepenyse.
– Ar gali būti taip, kad vitamino D žmogus gauna per daug?
– Negalima perdozuoti vitamino D valgant minėtą maistą ar būnant saulės šviesoje. Jo galima perdozuoti tik be saiko vartojant maisto papildus. Vienintelis būdas tai išsiaiškinti – nueiti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti vitamino D tyrimą.
Pixabay.com/PublicDomainPictures nuotr.
– Ar reikia vartoti maisto papildus su vitaminu D? Gal geriau apsiriboti natūraliomis medžiagomis?
– Geriausia yra semtis vitamino D iš natūralių šaltinių – būti saulės šviesoje, valgyti daug žuvies produktų. Tačiau šaltuoju metų laiku nereikėtų atmesti ir maisto papildų, turinčių vitamino D, vartojimo. Negalima pamiršti vitamino D svarbos nėščiosioms, maitinančioms, kūdikiams ir senyviems žmonėms.
Karina Urbanavičiūtė,
LRT RADIJO laida „Sveikata“
Pixabay.com/kellepics nuotr.
