Naktinis miegas susideda iš 5 ciklų; kiekvienas ciklas prasideda lėtu miegu (snūduriavimu); paskui būna paviršutiniškas miegas; po jo – gilesnės lėtojo miego stadijos – trečioji ir ketvirtoji (vadinamasis delta miegas). Lėtojo miego metu sumažėja raumenų tonusas, sulėtėja pulsas ir kvėpavimas.
Ciklas baigiasi greituoju miegu, dėl daugelio fiziologinių rodiklių primenančiu būdravimą: pulsas ir kvėpavimas padažnėja ir pasidaro nereguliarus, padidėja arterinis spaudimas, akys greitai juda, tarsi kažką stebėdamos, bet dauguma stambiųjų raumenų išlieka nejudrūs, o miegas būna gilus. Manoma, kad greitojo miego metu smegenys tarsi rūšiuoja informaciją, atmesdamos visa, kas nereikalinga.
Miegas taip ir neaplankė…
Būna, kad iki ryto prasivartome lovoje, taip ir neįstengę užmigti. Vasarą dažniau pasitaiko tokių naktų. Mat šiltomis naktimis nepakankamai sumažėja kūno temperatūra. Kad nekamuotų vasarinė nemiga, rekomenduojama vakare nusimaudyti po vėsiu (22-37°C) dušu.
Jautriems žmonėms vasarą miegoti trukdo padidėjęs saulės aktyvumas. Jiems rekomenduojama mažiau būti saulės atokaitoje, neiti į lauką didžiausio saulės aktyvumo metu.
Jeigu vasaros savaitgaliais tenka dirbti sunkų fizinį darbą, naktį gali būti sunku užmigti. Kad taip neatsitiktų, reikia 2-3 valandas prieš miegą pailsėti. Kitomis savaitės dienomis reikia pratinti raumenis prie būsimo krūvio – vakarais (mažiausiai 2 valandas prieš miegą) pasimankštinti, pasivaikščioti arba pabėgioti.
Atostogos poilsio namuose ar viešbutyje – organizmui nemenkas stresas, nors ir savitas malonumas. Svetima aplinka, neįprastas patalas… Todėl ilsintis rekomenduojama laikytis įprasto miego ir būdravimo režimo.
Anksčiau buvo manoma, kad svarbiausia kasdien gultis tuo pačiu metu, o dabar specialistai tvirtina, kad svarbiau visuomet tuo pačiu metu atsikelti.
Miegas – geriausias vaistas
Mokslininkai seniai įrodė, kad miegas būtinas gyvybinėms jėgoms atsinaujinti. Organizmui labai svarbus greitasis miegas, kurio metu daug sapnuojama.
Norint pailsėti, reikia naktį miegoti mažiausiai 5 valandas, geriausia visiškai neprabundant. Sveikas miegas gali trukti gerokai ilgiau – viskas priklauso nuo įgimto polinkio, įpročių. Per parą miegant vos po 3 valandas, sveikatai labai nepakenkiama, bet toks režimas pernelyg išvargina.
Kodėl miegama naktį?
Juokaujama, jog žmonės naktį miega tik todėl, kad nereikėtų slampinėti tamsoje, nuolat už ko nors užkliūvant. O tikslaus atsakymo nežino net mokslininkai. Žmogaus organizmas paklūsta bioritmams, ritmiškiems hormonų svyravimams, kurie savo ruožtu priklauso nuo miego stadijų.
Sakoma, kad 1 valanda miego prieš vidurnaktį atitinka 2 valandas po vidurnakčio. Ir neapsirinkama, nes pirmoji naktinio miego pusė – būtent tas metas, kai viešpatauja gilusis miegas, suteikiantis visavertį poilsį.
Vasarą naktys sutrumpėja, todėl reikia stengtis atsigulti vos sutemus, kad pirmoji miego pusė truktų pačiu tamsiausiu paros metu.
Viena ausis klauso
Miego problemos dažniau kamuoja silpnosios lyties atstoves. Moterys iš prigimties yra jautresnės už vyrus, be to, joms dažniau išsivysto vegetacinės distonijos sindromas, kai padidėja jautrumas aplinkos dirgikliams (šviesai, triukšmui ir kt.), atmosferos slėgimo, oro temperatūros ir drėgnumo pokyčiams. Būtent šis sindromas dažniausiai ir sutrikdo miegą.
Apie kietai miegantį žmogų sakoma: „Miega, kaip aguonų privalgęs“. Mat senovėje aguonų sėklos ir jų antpilas buvo kaip migdomieji vaistai. Medikai iki šiol tebesvarsto, ar verta žmogų dirbtinai migdyti.
Dauguma mokslininkų įsitikinę, kad verta: juk viena bemiegė (arba neramaus miego) naktis net 7 proc. sumažina medžiagų apykaitą smegenyse.
Tai labai daug, nes jai atkurti prireikia keleto dienų.
Ar žmogui reikia migdomųjų, ar ne, gali nuspręsti tik gydytojas: juk visi miego sutrikimai yra antriniai, todėl reikia pašalinti jų priežastis. Bet jeigu žmogus jaučiasi sveikas ir negali užmigti tik dėl šilumos, tvankumo arba patirto streso, jis gali ne ilgiau kaip savaitę vartoti nestiprius raminamuosius vaistus.
Geriausia pasirinkti tokį vaistą, kurio terapinė dozė kraujyje išlieka 5-6 valandas (suvartojus jį vakare, pabudus ryte nebejaučiamas mieguistumas); prie kurio nepriprantama; kuris sukelia mažiausią šalutinį poveikį. Svarbu pasirinkti tinkamą dozę. Pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms paprastai rekomenduojama vartoti tik po pusę dozės.
Užmiegantieji darbe dirba geriau
Mokslininkai teigia, kad trumpas miegas biure padeda išlaikyti darbingą nuotaiką geriau nei keletas puodelių kavos. Iš atlikto tyrimo matyti, kad vos 20 minučių miego pastebimai padidina koncentraciją ir ištvermingumą.
Pasak mokslininkų, viršininkai turėtų leisti darbuotojams pasinaudoti „jėgas atpalaiduojančio nusnūdimo“ galimybe ir turėtų pasirūpinti tam pritaikytais biuro baldais. Mokslininkai mano, kad trumpas nusnaudimas biure regeneruoja išsekusias kūno ląsteles ir didina mąstymo lankstumą.
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”
SXC.hu nuotr.
