Dažna ne tik įkandimų, bet ir alergijų, užkrečiamųjų ligų grėsmė
Blusos – maži, besparniai, iš šonų plokšti apie 2 – 4 mm ilgio vikriai šokinėjantys vabzdžiai, jų kūnas tamsiai rudas ir blizgantis, apaugęs šereliais ir spygliukais. Šie parazitai dėl galingų užpakalinių šokamųjų kojų gali nušokti 18 – 20 cm vertikaliai ir 35 – 40 cm horizontaliai, todėl nesunkai gali persikelti į naujas gyvenamąsias vietas.
"Ant gyvūnų kailio, pastoviame jo guolyje, grindų plyšiuose, po kilimais blusa padeda iki 20 kiaušinėlių, o per gyvenimą sudeda iki 500 kiaušinėlių. Tad blusų populiacija gali išaugti labai greitai. Blusos pavojingos ne tik dėl erzinančių įkandimų, kurie neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, bet ir dėl platinamų užkrečiamų ligų – tuliaremijos, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės", – įspėja biologas Liutauras Grigaliūnas.
Plinta ne tik nuo valkataujančių gyvūnų, bet ir nuo graužikų
Visuomenėje paplitęs mitas, jog dažniausiai blusas platina beglobiai gyvūnai, kurie atvėsus orams neretai glaudžiasi gyvenamųjų namų laiptinėse, rūsiuose, įsikuria šalia šilumos tiekimo trasų. Tačiau dažnai nesusimąstoma, jog rūsiuose apsigyvenę graužikai taip pat yra blusų nešiotojai. Šiose patalpose įsiveisusios blusos nesunkiai gali užšokti ant besilankančių gyventojų ir taip patekti į namus.
šaltuoju metu, gailėdami šąlančių beglobių gyvūnų, gyventojai patys juos įkurdina bendro naudojimo patalpose. Gyvūnų globos tarnybų specialistai džiaugiasi, jog žmonės rūpinasi neprižiūrimais keturkojais, tačiau išreiškia ir nuogąstavimą, jog valkataujančios katės ir šunys – migruojantys blusų šaltiniai. Neretai beglobiai gyvūnai net tik šeriami, bet ir liečiami nė nepagalvojant apie jų kailyje besiveisiančių blusų ir jų platinamų pavojingų užkrečiamų ligų grėsmę.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos specialistai įspėja, jog tik 10 procentų blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje. Likusieji 90 procentų tarpsta išorinėje aplinkoje – kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje.
"Tarp gyventojų paplitęs mitas, jog gyvūnų blusos žmogui nekanda. Žmogaus krauju sėkmingai gali maitintis ir katinės ir šuninės blusos. Todėl pastebėjus, kad patalpose yra šių kenkėjų, reikėtų nedelsiant blusas naikinti ir užkirsti kelią tolesniam jų plitimui", – teigia biologas L. Grigaliūnas.
Didžiausias blusų priešas – nepriekaištinga švara. Prieš imantis blusų naikinimo, būtina išplauti, išsiurbti ar kitaip gerai išvalyti visus plyšius, kuriuose galėtų būti blusų kiaušinėlių ar lervučių. Taip pat, kenkėjų kontrolės ekspertai pataria išsiurbti kilimus, minkštus baldus, kitas dulkių siurbliu pasiekiamas ertmes. Siekiant išnaikinti blusas, neužtenka pašalinti tik kiaušinėlių – tai sudėtingas procesas, kurio rezultatas priklauso nuo pasirinktų naikinimo metodų bei priemonių.
Naikinimas – sudėtingas ir specifinių žinių reikalaujantis procesas
Blusas naikinti reikia ne tik iš gyvūnų kailio, bet ir visoje supančioje aplinkoje. Taigi, blusoms įsiveisus bendro naudojimo patalpose, patartina kreiptis į namą administruojančią įmonę ar namų bendriją.
Savarankiškai išnaikinti blusas labai sunku. Dažna naikinančiųjų blusas klaida – naudojami aerozoliniai purškikliai įsigyti parduotuvėje, kurie suteikia tik trumpalaikį poveikį, o jų efektyvumas yra laikinas. Norint efektyviai išnaikinti blusas, reikalingos biologinės žinios apie patį kenkėją, jo elgseną bei gyvenimo būdą.
Svarbiausia įsidėmėti, jog blusų naikinimas privalo būti išplėstinis procesas, apimantis daugelį viena kitą papildančių priemonių. Išnaikinus blusas namuose, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir bendro naudojimo patalpomis ir pagalvoti apie tolesnes prevencijos priemones, kurios ypač svarbios blusų patekimui į namus iš supančios aplinkos.
SXC. hu – Vlada Prihoda nuotr.
