Vėl apgynė maistinį cholesterolį
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Šios gyvybiškai svarbios organizmui medžiagos perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių ir dalyvauja aterosklerozės formavimesi. Kraujagyslių spindis mažėja, susidaro trombai, galintys nulemti sunkias komplikacijas: infarktą, insultą, širdies nepakankamumą ir kt.
Diskutuojant dėl cholesterolio turinčių produktų vartojimo įtakos kraujotakos ligoms sulaužyta nemažai iečių. Mūsų organizmas pasigamina apie 80 proc. cholesterolio, o kitą jo dalį gauname su maistu. Maistinio cholesterolio yra kiaušiniuose, kiaulienoje, grietinėje, svieste ir kt.
Daug specialistų ragina mažinti suvartojamų gyvulinių riebalų kiekį. O štai Rytų Suomijos universiteto mokslininkai, remdamiesi 21 metų trukusio eksperimento duomenimis, neseniai paskelbė, kad saikingai vartojant cholesterolio turinčius produktus širdžiai nekyla jokia grėsmė. Anot jų, kraujotakos ligų riziką daug labiau didina rūkymas ar per didelis suvartojamo cukraus kiekis.
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
Koks cholesterolis kelia pavojų?
Medikai sutaria, kad cholesterolio kiekį kraujyje būtina kontroliuoti. Kardiologai pastebi, kad Lietuvoje padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje nustatoma per 80 proc. atėjusių jo išsitirti žmonių.
Tačiau reikia žinoti, kad ne visas cholesterolis kelia pavojų. Kraujagysles žaloja šie kraujo riebalai: mažo tankio („blogasis“) cholesterolis ir trigliceridai. Didelio tankio („gerasis“) cholesterolis padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Todėl reikia nustatyti ne tik cholesterolio koncentraciją, bet ir jo dalių santykį.
Specialisto komentaras
„Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas:
– Be cholesterolio žmogaus gyvenimas, matyt, užgestų. Ši į riebalus panaši medžiaga dalyvauja organizmo ląstelių statyboje, lytinių ir antinksčių žievės hormonų gamyboje, tulžies rūgščių sintezėje, vitamino D apykaitoje ir kt. Tačiau cholesterolis dalyvauja ir aterosklerozės formavimosi procese.
Kontroliuojant aterosklerozę atliekamas labai svarbus kraujo tyrimas – lipidograma. Ji parodo bendrąjį, didelio tankio („gerąjį“), mažo tankio („blogąjį“) cholesterolį ir trigliceridus. Ant kraujagyslių sienelių nusėda mažo tankio cholesterolis ir trigliceridai. Išplėstinis cholesterolio tyrimas reikalingas ne tik gydant, bet ir profilaktiškai – kartą per metus atliekama lipidograma gali įspėti apie dar tik bręstančią kraujotakos sistemos krizę.
Kartu su lipidograma atliekamas ir didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas, kuris leidžia nustatyti kraujagyslių uždegimą. Todėl galima numatyti gresiantį aterosklerozės komplikacijų pavojų ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą.
Kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis gimė įvairių cholesterolio mitų. Pavyzdžiui, kiaušinių tryniai ilgai buvo didžiųjų kaltininkų grupėje. O dabar daug mokslininkų kiaušinius reabilituoja – tai yra naudingas, turintis žmogui būtinų vitaminų, mikroelementų, antioksidantų produktas.
Negalime imti visos kaltės dėl cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimo suversti tik vienam rizikos veiksniui – pavyzdžiui, mitybai. Neigiamą įtaką daro ir ilgalaikis stresas, nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, žalingi įpročiai, genetinis polinkis. Kai organizmas patiria ne vieną rizikos veiksnį, sutrinka ir cholesterolio gamybos mechanizmas. Vyrams tam dažniau daro įtaką žalingi įpročiai, moterims – hormoniniai pokyčiai, kontraceptikų vartojimas.
Lipidogramos normos
Bendras cholesterolis: iki 5,2 mmol/l.
Didelio tankio cholesterolis: moterims daugiau nei 1,68 mmol/l ,vyrams daugiau nei 1,45 mmol/l.
Mažo tankio cholesterolis: iki 2,59 mmol/l.
Trigliceridai: iki 2,26 mmol/l.
Verta žinoti
Amerikos širdies asociacija lipidogramą siūlo atlikti sulaukus 20 metų – kas 5 metus, o sulaukus 30 metų, turint antsvorio ar giminėje esant sergančiųjų kraujotakos ligomis – kasmet. Jeigu cholesterolio kiekis pakitęs, jį reikėtų tikrinti 2–4 kartus per metus.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/moritz320 nuotr.
