Ypač tai pasakytina apie didmiesčius – dauguma darbingų žmonių triūsia didelių ir mažų firmų biuruose, bankuose, tarptautinėse bendrovėse, draudimo kompanijose, centruose, klinikose ir kt. Tokie žmonės priklauso pagrindiniam bet kurios visuomenės sluoksniui – viduriniajai klasei, ir jiems tenka mokėti savo kainą už vietą „auksiniame“ viduriuke.
Nesvarbu kuo, svarbu, kad ši klasė moka už viską: butą, mašiną, išsilavinimą ir gydymą, senatvės aprūpinimą. Būtinybė mokėti už viską ir neužtikrintas rytojus sukelia ilgalaikę stresinę situaciją. Ją kęsdamas gyvena ir dirba vidutinis viduriniosios klasės atstovas.
Daugelis jų yra kabinetiniai, arba biuro, darbuotojai. Ką apie juos mano psichologai ir gydytojai? Darbas biure išsiskiria didele emocine įtampa dėl sprendimų atsakingumo, mažu fiziniu aktyvumu ir nenormuotu darbu kompiuteriu. Visa tai sukelia būseną, kurią psichologai vadina įtemptu budrumu, kai reikia nuolat sutelkti dėmesį siaurame pasaulėlyje, t.y. darbo vietoje.
Ilgai sėdint prie kompiuterio pavargsta akys. Dėl įtemptos regos sutrinka jos raumenų darbas, todėl gali išsivystyti trumparegystė, kiti regėjimo sutrikimai.
Žmogus dažnai negali kontroliuoti savo pozos, o ji nesąmoningai priklauso nuo to, kiek darbuotojas yra emocionaliai įsitempęs. Jei jis dirba ramiai, prie kompiuterio jaučiasi patogiai. Augant įtampai keičiasi poza: įsitempia kaklo ir nugaros raumenys, veido muskulatūra. Jei tai trunka ilgai ir dažnai, tokia poza tampa įprasta. Nuo to gali skaudėti raumenis ir galvą.
šiuolaikinė vadyba grindžiama užduočių tikslumu ir jų atlikimo kokybe, griežtu laiko reglamentu, komandiniu darbu užgniaužiant asmenines emocijas. Tačiau mažame bendradarbių kolektyve neapsieinama be apkalbų, nuoskaudų ir intrigų. Pridėjus besaikį kavos gėrimą ir rūkymą tampa aišku, kodėl neurotinė reakcija, nuolatinis pervargimas ir irzlumas yra naujos viduriniosios klasės požymis.
Nuolatinė įtampa sukelia lėtinį nuovargį, dėl to krenta darbingumas. Netrukus tą pajunta ne tik pats darbuotojas, bet ir jo kolegos, galų gale – ir vadovas. Tik, suprantama, jis nepasiūlys kurį laiką pailsėti ar paatostogauti. Iš to kyla dar vienas streso padarinys – baimė netekti darbo, kartu – ir pasiektos socialinės gerovės. Pridėjus šeimos problemas ir dėl tokios situacijos sumažėjusį seksualinį potraukį, biuro sindromas akivaizdus.
Galvos skausmas ir vegetaciniai sutrikimai – pykinimas, nemalonūs pojūčiai pilve, kraujospūdžio svyravimai, širdies plakimas ir dar daug kitų – sudaro užburtą ratą, dar vadinamą „voverės ratu“.
Kai voverė nukrenta, ratas sustoja. O gulinti voverė rinkos sąlygomis niekam neįdomi. Kadangi pakeisti rinkos ekonomikos sąlygų neįmanoma, tenka keisti savo požiūrį į organizmą. Tai, kas anksčiau buvo laikoma egoizmu – skrupulingai rūpinti savimi ir savo sveikata, dabar tampa būtina išgyvenimo sąlyga.
Parengė G.Alksnis
"Sekundė"
Vido Venslaviškio nuotr.
