Padirbėjus vos keletą minučių sode, kai kuriems pradeda perštėti rankų odą, ašaroja ir niežti akys, atsiranda sloga, kartais net gali ištikti bronchinės astmos priepuolis. Šių sutrikimų kaltininkė – alergija, ją gali sukelti kai kurie augalai, žiedadulkės, herbicidai ir trąšos. Be alergijos, sode gali tykoti ir kiti pavojai: neatsargiai dirbant galima susižaloti sodo įrankiais, pasitempti nugaros, rankų ar kojų raumenis.
Padės gydytojai
Žiedadulkės ore cirkuliuoja nuo balandžio mėnesio, kai pradeda žydėti medžiai ir krūmai, iki rugsėjo mėnesio, kai žydi gėlės. Tuo metu milijonai žmonių kenčia nuo šienligės ir bronchinės astmos priepuolių.
Dirvožemis, trąšos, herbicidai ir pesticidai bei kai kurie augalai, pavyzdžiui, ramunės, chrizantemos, rūtos, gali sukelti alerginę emfizemą, arba kontaktinį dermatitą (alerginį odos uždegimą), kuris pasireiškia raudonu ir niežtinčiu odos bėrimu. Alerginę emfizemą gali sukelti ir daržovės: česnakai, svogūnai, ridikėliai ir pomidorai.
Dėl šių priežasčių daugelis alergiškų žmonių yra priversti atsisakyti poilsio sode ar gamtoje. Bet jiems gali padėti medikai.
Gydytojai pataria šiems žmonėms prieš vykstant į gamtą vakare išgerti antihistamininių vaistų ir toliau tęsti jų vartojimą išvykus.
Antihistamininius vaistus geriausia gerti vakare, einant miegoti, siekiant išvengti jų šalutinio poveikio – mieguistumo.
Nealergiška zona
Sukurti visiškai nealergišką zoną sode nėra galimybės, bet įmanoma savo žemės sklypelyje vengti augalų, kurie galėtų sukelti alergiją. Jeigu jūs kenčiate nuo šienligės ar bronchinės astmos, savo sode sodinkite kuo mažiau žydinčių medžių ir krūmų.
Visada geriau savo sodą aptverti medine arba plytine tvora nei apjuosti gyvatvore, ant kurios nusėda daugelis sodo žiedadulkių. Kerpant tokią gyvatvorę, į orą pakyla didelis žiedadulkių kiekis. Jei jau turite gyvatvorę, venkite tokio darbo kaip jos karpymas. Šį darbą tegul atlieka kiti, kurie neserga šienlige ar bronchine astma.
Stenkitės svarbiausius darbus sode atlikti dar ankstyvą pavasarį, kai augalai nežydi. Venkite būti sode, kai oras ramus ir dangus apsiniaukęs ir kai labai karšta. Tada ore tvyro didžiausia žiedadulkių koncentracija.
Dirbdami sode, stenkitės visada prisidengti burną ir nosį medvilnine kauke, o plaukus – kepure ar skarele, kad ant jų nenusėstų žiedadulkės ir nepasklistų šukuojantis.
Jei jūsų oda dažnai pažeidžiama alergijos, dirbdami būkite apsirengę rūbais ilgomis rankovėmis ir dėvėkite medvilnines pirštines, kurios apsaugos jūsų rankas. Tamsūs saulės akiniai apsaugos akis nuo žiedadulkių.
Nugarą reikia saugoti
Sodo tvarkymas – sunkus fizinis darbas. Jis dažnai baigiasi nugaros skausmais. Kad šito išvengtumėte, prieš paimdami kastuvą ar kauptuką, kelias minutes pasirąžykite, ištempkite į viršų rankas, pamankštinkite nugaros raumenis.
Darbo metu venkite dėvėti siaurus ir ankštus drabužius, neavėkite nepatogios avalynės. Jūsų kastuvo, grėblio ar kauptuko kotas turėtų būti kuo ilgesnis, kad galėtumėte viską pasiekti nesusilenkę.
šlaunų ir blauzdų raumenys yra stipresni negu nugaros. Kai ką nors kasate, dirbkite taip, kad didžiausias krūvis tektų kojų raumenims, o ne nugarai.
Stenkitės, kad jūsų nugara visada būtų tiesi, venkite ilgai stovėti ar dirbti viena poza. Kai ravite piktžoles, stenkitės nesusilenkti – geriau dirbkite atsiklaupę arba turėkite kauptuką ilgu kotu.
Dirbant sode dažnai tenka kelti ar nešti ką nors sunkaus. Niekada nekelkite ir neneškite labai sunkių daiktų, nes galite pakenkti nugarai – juos stumkite arba ridenkite.
Jei reikia pernešti daiktus iš vienos sodo vietos į kitą, neneškite visų jų iš karto, geriau krovinį padalykite į kelias dalis. Į pagalbą pasitelkite karutį ar vežimėlį.
Rankos turi pailsėti
Ravint, karpant gyvatvores, genint medžius ar sodinant atliekami pasikartojantys pirštų, delnų ir riešų judesiai.
Tokie intensyvūs ir ilgai trunkantys judesiai gali sukelti riešo tunelio sindromą – nykštį dilgčioja, jį ir kitus pirštus skauda, jie tarsi sustingę. Taip yra dėl nervo, kuris eina pro riešą, suspaudimo.
Todėl dirbant šiuos darbus kartkartėmis leiskite pailsėti rankoms, darykite pertraukėles, atpalaiduokite ir pakratykite plaštakas.
Jei dirbdami pajutote, kad įskaudo rankos, palikite šį darbą kitai dienai.
Įrankių pasirinkimas
Tvarkydami sodą naudokite kuo lengvesnius ir patogesnius įrankius.
Dirbdami visada mūvėkite medvilnines sodo pirštines. Jos sugeria prakaitą ir apsaugo nuo pūslių ant rankų.
Dirbant atsiklaupus dažnai nukenčia kelių sąnariai. Tada susergama kelio sąnarių uždegimu – bursitu. Jį sukelia drėgmė, šaltis ir didelis fizinis krūvis. Todėl dirbdami atsiklaupę, dėvėkite kelių apsaugą – riedlenčių ar ledo ritulio žaidėjų. Jų galima nusipirkti kiekvienoje sporto prekių parduotuvėje.
Kad nelaimės aplenktų
Neatidžiai dirbant sode su įvairiais įrankiais, galima susižaloti – įsipjauti, įsikirsti, nusideginti. Jei taip atsitiko, žaizdas kuo greičiau nuplaukite ir gydykite antiseptiniais tirpalais.
Jei į žaizdą pateko žemių ar metalo rūdžių, galite susirgti stablige. Kad išvengtumėte šios pavojingos ligos, kuo greičiau vykite į artimiausią gydymo įstaigą, kad jums būtų suleistas antitetamininis serumas.
Jei netyčia nusideginote, pažeistą vietą kuo greičiau nuplaukite šaltu vandeniu, uždenkite švariu nepūkuoto audinio gabalėliu. Nudegimų pūslių geriau nepradurkite. Jei nudegimai dideli, kuo greičiau vykite į artimiausią gydymo įstaigą.
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”
