Sosnovskio barštis-pavojingas svetimšalis
Sosnovskio barštis nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvoje pradėtas auginti kaip pašarinis augalas. Vėliau jį išplatino gėlininkai ir bitininkai, o po kurio laiko jie išplisto savaime. Nei maistui, nei pašarui Sosnovskio barščiai netinka. Bitės prisirinkusios žiedų nektaro suserga. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras praneša, kad šis augalas yra pavojingas žmonių sveikatai – sultys sukelia odos nudegimus.
Pastaraisiais dešimtmečiais išplitęs iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis, visų pirma išsiskiria savo dydžiu: palankiomis sąlygomis ši žolė gali išaugti iki 3-5 m aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu siekia iki 12 cm, o žiedyno – iki 0,5 m. Augalo lapai ir kamienas šiurkštus ir plaukuoti. Lapai yra panašus į rabarbaro lapus. Žydi liepą-rugsėjį.
Visos augalo dalys kaupia labai daug ypač stipraus alergeno- furanokumarino, kurio poveikis ypatingai suaktyvėja veikiant saulės spinduliams. Žmogui prisiartinus prie augalo, pjaunant žolę, einant per barščių sąžalynus, juos skinant ar šienaujant, šis augalas gali sukelti stiprią odos alerginę reakciją bei sudirginti akis.
Poveikis žmonėms
Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios įjautrina odą ir gali sukelti I- III laipsnio odos nudegimus: oda parausta, iššoka vandeningos pūslės, kurioms plyšus atsiranda ilgai negyjančios žaizdos arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės, kurios gali ilgai išsilaikyti.
Ypač jų reikia saugoti jautriems žmonėms, kuriems jau diagnozuota alergija. Pastariesiems, dažnas augalas gali sukelti alerginę reakciją.
Ką daryti?
• Augalo sultims patekus ant odos rekomenduojama tuoj pat nuplauti vandeniu su muilu. Po to reiktų pasitarti su gydytoju, net ir tuo atveju jei ant odos ir nepastebėjote pažeidimų. Nudegimas gali išryškėti ne iš karto, o po 2-3 dienų.
• Pažeistą vietą patariama patepti priemone nuo nudegimų.
• Sultys, paveikus tiesioginiams saulės spinduliams, sukelia stiprų uždegimą, todėl ypač reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis. Tačiau odos pažeidimas galimas net ir nesant saulės.
• Išsiruošus į gamta vilkėti visą kūną dengiančiais drabužiais.
• Naikinant Sosnovskio barščius, reikia vilkėti neperšlampamus drabužius, dėvėti pirštines, akinius.
• Dalgio imtis reikėtų vėsią, apniukusią dieną ir, žinoma, žmogui, kuris yra nealergiškas, nejautrus alergizuojantiems augalams.
Būdamas svetimžemis augalas ir dėl paminėtų neigiamų savybių Sosnovskio barštis Lietuvoje kol kas laikomas vieninteliu naikintinu visais teisėtais būdais augalu. Jau nuo 2001 m. pradžios Sosnovskio barštis yra vienintelė naikintina augalų rūšis įtraukta, į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą (Žin., 2001, Nr. 4-106).
Nereikia žmonėms pamiršti pavojų, kuriuos karštą vasaros dieną kelia darže augantys augalai. Žmonės dažniausiai nukenčia ravėdami rūtas, skindami petražolės, krapus,pastarnokus, pupeles, salierus, pomidorus, morkos lapus ir juoduosius serbentus. Panašų paveiki turi tai pat jonažolė ir pakalnutės.
Nuo seno Lietuvoje darželiuose auginama rūta niekada savaime Lietuvoje neaugo ir jo tėvynė – ne Lietuva. Rūtos tėvynė- Viduržemio jūros regionas. Į Lietuvą šį augalą atvežė krikščionių vienuoliai ir jis paplito, net tapo nekaltybės simboliu. Nors kai kas šį augalą augina ir vaistams nuo skausmo, tačiau jis nėra jau toks nekaltas – atvirkščiai, gali būti net labai pavojingas. Nuo birželio iki rugsėjo mėnesio žalioji rūta geltonais žiedais žydi darželiuose ir soduose. Vien prisilietus prie rūtos, ypač po lietaus, galima nudegti odą. Atsiranda pūslės, pakinta odos pigmentacija – išryškėja rudos dėmės, kurios išlieka net keletą metų.
Ypač reikia saugotis kontakto su pomidorais, augančiais darže ar šiltnamyje. Saulėtą dieną prisilietus prie pomidoro stiebo taip pat galima nudegti. Nudegus nuo pomidoro, oda parausta, niežti, degina, atsiranda didelės arba mažos pūslelės. Rudos dėmės prisilietimo vietoje gali atsirarsti tik po savaitės. Kai žmogus jautresnis arba nudeginamas didesnis odos plotas, gali varginti galvos skausmas, karščiavimas ar kiti negalavimai.
