1.Mankštinkitės
Apniukusią žiemos dieną su liūdesiu dažnai kovojame įsitaisę ant sofos ir kimšdami įvairiausius skanumynus. Bet yra daug patikimesnis būdas įveikti prastą nuotaiką – bent po valandą besitęsiančios kūno rengybos (fitneso) treniruotės triskart per savaitę pripildys organizmą endorfinų.
šie džiaugsmo hormonai stiprina imunitetą, nes suaktyvina leukocitų, kovojančių su virusais, veiklą. Bet treniruotė gali būti ne ypač sudėtinga, svarbiausia – jos trukmė. O kad organizme ėmė sparčiai gamintis endorfinai, rodo prakaitavimas. Tik nereikia persistengti!
Dėl per didelio jėgų įtempimo kraujyje padaugėja kortizolio – streso hormono, stabdančio leukocitų kovą su infekcijomis. Jei po treniruotės jaučiatės išsekę ir naktį sunku užmigti, be sąžinės graužimo kelias dienas ilsėkitės, pasivaikščiokite gryname ore.
2. Juokitės
Mokslininkai įrodė, kad juokas organizme suaktyvina imunoglobuliną, saugantį nuo ligų sukėlėjų. Tyrimai parodė, kad moterų, žiūrėjusių komedijas ir smagiai besijuokusių, organizmo apsauginės galios sustiprėjo.
Juokas teigiamai veikia vidinį arterijų apvalkalą – endotelį, kaip ir mankštinimasis gryname ore, jis pagerina širdies veiklą. Taigi jei neapsisprendžiate, kaip praleisti savaitgalius, geriausia nueiti į kiną pasižiūrėti komedijos arba pabūti kokiame linksmame renginyje. Arba tiesiog gerai pasilinksminkite su draugais.
3. Daugiau bendraukite
Galbūt jums atrodo, kad kuo daugiau laiko praleidžiate tarp žmonių, tuo labiau rizikuojate užsikrėsti. Iš tikrųjų taip nėra. Mokslininkai įrodė, kad vienišųjų imuninė sistema daug sunkiau prisitaiko prie gripo vakcinos nei aktyviai bendraujančiųjų su draugais ir giminėmis. Pasirodo, meilė, draugystė – jausmai, dėl kurių žmogaus organizme mažėja imunitetą silpninančių hormonų, tokių kaip norepinefrinas.
4. Ilgiau pasilepinkite lovoje.
Visi žino, kad miegoti reikia ne mažiau kaip 8 valandas ir kaip svarbu išlipti iš lovos „ta koja“. Bet ar esate girdėję, kad jei pamiegotume ilgiau, galėtume įveikti pirmuosius peršalimo simptomus. Per naktį miego fazės pasikeičia keletą kartų, bet imunitetui stiprinti didžiausią įtaką turi paskutinė, pati ilgiausia, prasidedanti tik po 7 valandų miego.
5. Klausykitės muzikos
Muzikos garsai gali ne tik įkvėpti žygdarbiams, bet ir padėti nugalėti peršalimą. Buvo atlikta keletas eksperimentų, kaip muzika veikia imunoglobulino, stiprinančio imunitetą, aktyvumą, ypač stresinėmis situacijomis. Pasirodo, klausantis patinkamos muzikos atlikti didelės įtampos reikalaujančias užduotis lengviau, o imunoglobulino organizme daugėja net ir po pusvalandžio, kai muzika nustoja groti.
6. Valgykite įvairų maistą
Jums gaila laiko pasigaminti salotų ir tenkinatės pašildytais parduotuvėje pirktais pusgaminiais? Bet jei maiste trūksta būtinų vitaminų ir mineralų, tai būtinai atsiliepia imuninei sistemai.
Todėl dažniau keiskite savo valgiaraštį. Neužmirškite žuvies ir jūros gėrybių – jose esančios nesočiosios riebiosios rūgštys stiprina organizmo apsaugines galias.
Maisto nevirkite per ilgai, nes dėl ilgo karščio poveikio jame sumažėja naudingųjų medžiagų. Ir 5-9 kartus per dieną sukrimskite daržovių arba vaisių. Be to, pagalvokite, ar valgote pakankamai. Jei laikotės dietos, gali būti, kad suvartojate per mažai kalorijų, nei jums reikėtų, todėl jaučiate nuovargį, kamuoja apatija.
7. Plaukitės rankas
Kova su mikrobais prasideda nuo rankų plovimo. Svarbu ne muilo naudojimas, o tai, kaip jas plaunate. Sušlapinkite rankas ir muilinkite jas ne mažiau kaip 20 sekundžių, bet ne po vandens srove, nes taip mikrobai ne žūva, ne nuplaunami, o tik atsiduria kitoje rankų vietoje.
8. Nepamirškite meilės
Meilė ir seksas turi teigiamos įtakos sveikatai – tai įrodyta mokslininkų. Harmoningi santykiai su partneriu padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir stiprina imunitetą. Neturite mylimojo? Nieko baisaus. Leukocitų veiklą gali suaktyvinti kad ir paprastas masažas, atliekamas specialisto.
9. Gerkite žolelių arbatą
Tikriausiai turite namuose vaistažolių ir jų mišinių, tarp jų ir palengvinančių būklę peršalus. Žolelių, stiprinančių imunitetą, bet kada galima nusipirkti ir vaistinėse. Organizmas bus atsparesnis, jei retkarčiais vartosite ežiuolių, ženšenio, raudonųjų dobilų, pienių, jonažolių, debesylų arbatos. Augalų nuovirus ir užpilus galima vartoti ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai.
Padės kovoti su peršalimu
Česnakas – aktyvioji medžiaga glicinas antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis prilygsta kai kuriems antibiotikams. Dažniau paskaninkite maistą česnako skiltele.
Grybai. Gluosninėse kreivabudėse yra aminorūgščių ir mikroelementų, kurių žmogaus organizmas pats negamina. Kreivabudės pasižymi antibakteriniu poveikiu, be to, padeda pašalinti iš kraujo ir audinių toksinus ir radioaktyviąsias medžiagas.
Raudonos saldžiosios paprikos. Vitaminas C, be kita ko, stiprina ir imunitetą. O vienoje stiklinėje supjaustytų paprikų šio vitamino yra net 190 mg – dukart daugiau nei apelsine.
Bertoletijų riešutai. Nors juose yra net 65 proc. riebalų ir 14 proc. baltymų, porą šių riešutų rekomenduojama suvalgyti kasdien – jų užteks patenkinti seleno poreikį. Selenas padeda įveikti stresą ir įtampą.
Parengė A.Gotautaitė
Nuotr. Sveikatai įtakos turi ir maistas, ir tai, kaip reaguojama į stresus, kaip praleidžiamas laisvalaikis.
“Sekundė”
