– Sakykite, kokius grybus šiuo metu galima aptikti miškuose ir kaip juos atpažinti?
– šiuo metu dygsta patys įvairiausi rudeniniai grybai, išskyrus vėlyvuosius, tokius kaip žaliuokės. O dėl atpažinimo – jei grybautojas nepažįsta grybų, jam nėra reikalo grybauti.
– Ar dažnai sulaukiate interesanto skambučio, kuris teigia aptikęs keistų, dar nematytų grybukų?
– Taip, kiekvieną rudenį mums skambina ar rašo elektroniniu paštu, norėdami sužinoti, kokį neįprastą grybą rado. Dažniausiai tai būna gana įprasti, gerai žinomi grybai, kurių žmonės tiesiog jau nebepažįsta. Tačiau kelis kartus mums atsiuntė nuotraukas ir atgabeno pavyzdžius retų ar netgi Lietuvoje dar nerastų grybų.
– O žmonės klausia patarimų, kaip lengviau rasti grybų karaliumi vadinamų baravykų?
– Nėra tokio patarimo, kuris padėtų atėjusiam į mišką rasti baravykų. Jei miško nepažįstate ir neturite „savo“ vietų, tada teks kliautis sėkme. Žinoma, alksnyne ar uosyne baravykų nėra ko ieškoti, nes jie ten neauga – nei su alksniais, nei su uosiais, skroblais, liepomis ar klevais baravykai mikorizės nesudaro.
– Renkant grybus – geriau juos rauti ar pjauti?
– Jokio skirtumo – nei vienas, nei kitas būdas nėra kenksmingas grybienai. Svarbiausia – neišdraskyti samanų.
– Kokie grybai gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei?
– Lietuvoje yra nemažai tiek nevalgomų, tiek ir nuodingų grybų. Tarp pastarųjų yra kelios rūšys ir mirtinai nuodingos, kaip žalsvoji arba smailakepurė musmirė. Daugelis nuodingųjų grybų yra panašūs į valgomuosius, pavyzdžiui, jau minėtas mirtinai nuodingas musmires galima supainioti su ūmėdėmis ar gudukais. Negalima eksperimentuoti su nepažįstamais grybais – tai gali blogai baigtis.
– Kaip rekomenduojate pasiruošti grybavimui? Kokias klaidas dažniausiai daro grybauti mėgstantys žmonės?
– Jei grybauti išsiruošė mažai grybus pažįstantis žmogus, arba turėtų grybauti kartu su juos pažįstančiu, arba rinkti išimtinai tik tuos grybus, kuriuos pažįsta užtikrintai. Visiems grybautojams pravartu pasiskaityti Grybavimo Lietuvos miškuose taisykles, ir jų laikytis. Nerinkti grybų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą. Su jų sąrašu galima susipažinti internete, be to, čia galima rasti ir įvairių grybų nuotraukų. Šie grybai yra nykstantys, todėl tiek jų buveinės sunaikinimas, tiek ir vaisiakūnių surinkimas mažina jų galimybes išlikti.
– Kokiomis vaistinėmis savybėmis pasižymi grybai?
– Grybai turi įvairių veikliųjų medžiagų, kurios gali turėti priešuždegiminį ar net priešvėžinį poveikį. Tačiau daugiausiai tokių medžiagų turi ne tos rūšys, kurios yra tarp populiariausių valgomų Lietuvoje. Iš valgomų grybų bene labiausiai žinomos kreivabudžių ar šitakė (Lentinula edodes) vaistinės savybės, bet šių grybų lengviau „pasigrybauti“ parduotuvėje, be to, šitakė Lietuvoje ir neauga.
– Ar Lietuva gali būti vadinama grybinga šalimi? Išvis kokia yra bendroji situacija – grybų mūsų miškuose mažėja ar ne?
– Žiūrint kokių grybų – retų ir saugomų, tokių, kokie įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą mažėja, nes mažėja jiems tinkamų augimviečių. O ir šiaip grybų gausa priklauso nuo miško plotų – daugiau miško, daugiau grybų. Palyginti su Nyderlandais, Lietuva grybinga šalis, palyginti su miškingesnėmis šalimis – mažiau grybinga. Be to, dar priklauso, apie kokius grybus kalbame. Kai kurie grybai, kuriuos mėgsta Vakarų Europoje, pavyzdžiui, trimitėliai, pas mus nepopuliarūs ir nerenkami, o kai kurie grybai, kuriuos renka pas mus, nerenkami ten.
Freeimages.com -Helmut Gevert nuotr.
Komentaras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas šurkus:
– Bet kokiu atveju, kai prasideda grybavimas, apsinuodijimų grybais padaugėja. Iš kitos pusės apsinuodijimų būna ištisus metus, kadangi žmonės grybus konservuoja keliems sezonams.
Kalbant apie apsinuodijimus grybais, pirma problema – kad net ir valgomi grybai yra sunkus maistas. O jeigu dar vartojamas alkoholis – virškinimo traktui dar didesnis krūvis.
Alkoholis ir grybai – labai blogas derinys. Tad virškinimo sutrikimų gali atsirasti ir nuo pačių geriausių grybų. Be to, jeigu grybai yra peraugę, jie paprasčiausiai gali turėti medžiagų, kurios sukelia ir pykinimą, ir viduriavimą. Tai būtų virškinimo sutrikimai, kurie nelaikomi apsinuodijimu.
Kita problema yra apsinuodijimas. Visus grybus galima paskirstyti į dvi rūšis: tai mažiau nuodingi ir labiau nuodingi. Nuo mažiau nuodingų apsinuodijimas prasideda labai greitai, kartais net po pusvalandžio ar valandos.
Pasireiškia pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Gali būti ir įvairių kitų simptomų. Pavyzdžiui, žmonės, kurie apsinuodijo raudonąja musmire, paprasčiausiai kuriam laikui išprotėja – sukeliamos haliucinacijos, įvairūs psichikos sutrikimai.
Paprastai simptomai pasireiškia greitai. O pats apsinuodijimas yra lengvesnis. Bet yra tokių grybų, kaip žalsvoji, blyškioji musmirė, eglinė kūgiabudė, kuri labai panaši į kelmučius, bobausiai, kuriuos galima valgyti tik tinkamai paruoštus.
šie grybai yra žymiai nuodingesni. Apsinuodijimas pasireiškia vėliau – po šešių valandų, po paros, kartais po dviejų. Irgi pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Tik tiek, kad gali būti ir kepenų pažeidimas, ir inkstų pažeidimas, ir netgi galima numirti.
Aš visada sakau: jeigu žmogus valgė grybų ir pajautė kažką negero, tikrai nepakenks kreiptis į artimiausią ligoninę, kad jo būklę įvertintų gydytojas. Arba bent reikėtų pasiskambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą ir paklausti patarimo.
Įdomu
Tokiuose grybuose, kaip baravykai, gausu vertingų medžiagų: fosforo, kalcio, kalio, įvairių kitų mineralinių medžiagų, baltymų. Jeigu žmogus suvalgo 100 gramų kelmučių, jis gauna paros vario ir cinko normą.
Svarbu
Dažniausi apsinuodijimo grybais simptomai:
pykinimas ir vėmimas;
smarkus vandeningas viduriavimas;
pilvo skausmai;
mieguistumas;
galvos svaigimas;
koordinacijos sutrikimas;
ašarojimas;
gausus prakaitavimas;
haliucinacijos;
pakitęs pulsas, kvėpavimas;
sąmonės praradimas;
traukuliai.
Pirmoji pagalba apsinuodijus
Dažniausiai apsinuodijama dviejų rūšių grybais. Pirmoji rūšis – tai ne itin nuodingi ar netinkamai paruošti grybai, kuriuose esančios kenksmingos medžiagos sudirgina virškinamąjį traktą.
Suvalgius tokių grybų, po kelių valandų prasideda skrandžio ir pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Pajutus šiuos požymius apsinuodijusį žmogų reikia nedelsiant paguldyti, nes gali būti sutrikusi širdies veikla. Jokiu būdu negalima duoti gerti vandens, nes su juo dar daugiau nuodingųjų medžiagų gali patekti į žarnyną.
Apsinuodijusiajam būtina išplauti skrandį ar bandyti sukelti vėmimą. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, reikia paguldyti jį ant šono, pasirūpinti, kad neužspringtų (jei vemia). Tik vėliau, atsikračius suvalgyto maisto, galima duoti išgerti 1-2 litrus šilto vandens, kišti pirštus į burną, dirginti ryklę, kol skrandis visiškai išsivalys.
Išplovus skrandį nusilpusiam žmogui galima duoti gerti arbatos, tačiau privaloma kategoriškai vengti alkoholinių gėrimų. Klaidinga manyti, kad alkoholiu galima dezinfekuoti organizmą. Atlikus pirmuosius pagalbos veiksmus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes likę organizme nuodai gali toliau veikti kūną.
Antroji rūšis – mirtinai nuodingi grybai. Jų nuodingosios medžiagos pažeidžia inkstus ir kepenis. Apsinuodijimo požymiai iš pradžių būna tokie patys, kaip ir apsinuodijus mažiau nuodingais grybais, tačiau vėliau prasideda gelta, sutrinka kepenų veikla, sutrinka kraujo krešėjimo sistema, nustoja funkcionuoti inkstai.
Apsinuodijus musmirėmis, labai greitai gali pasireikšti traukuliai, žmogus netenka sąmonės. Jei taip nutinka, apie skrandžio valymą namuose negali būti nė kalbos. Nukentėjusiajam reikalinga skubi medikų pagalba, todėl jį reikia kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą ar kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Deimantė Zailskaitė
Freeimages.com nuotr.
