Gripas – lengviau nesusirgti nei susirgus gydytis

Stiprus imunitetas – geriausia apsauga

Gripo virusas egzistuoja visus metus, tačiau gripo epidemija įprastai pasireiškia spalio–kovo mėnesiais. Tuomet, kai žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose kontaktuodami vieni su kitais. Uždarose patalpose sausas oras išdžiovina kvėpavimo takų gleivinę ir tai sumažina organizmo galimybes pagavus virusą sunaikinti jį ir taip užkirsti jam kelią į organizmą. Šaltu laikotarpiu virusai išlieka ilgiau ant durų rankenų ir kitų vietų, kur žmonės dažnai kontaktuoja, ypač jeigu čiaudėdami ir kosėdami neturi nosinės, burną prisidengia delnu. Tokiu būdu virusai ir bakterijos „pasėjami“ visur aplink.

Praktiškai nebūna metų, kad visame pasaulyje nekiltų gripo epidemijų. Gripas – nepaprastai pavojinga liga. Tiek tuo, kad jo virusas labai greitai plinta ir suserga labai daug žmonių, tiek savo komplikacijomis, kurios sukelia milijonus mirčių. Gripo virusas nuolat kinta, dėl to yra didelė pandemijos grėsmė.

Kodėl vieni suserga, o kitiems joks gripas nė motais?

„Visi žinome, kad tai priklauso nuo mūsų imuniteto, nors, tai nėra vienareikšmis atsakymas, – sako sveikuolė Zina Jokubauskienė. – Tačiau stiprus imunitetas geba mus apsaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų, galinčių sukelti ligas, o susirgus – padeda greičiau pasveikti.“

Ši tiesa, anot moters, nėra jos atradimas – ji žinoma jau seniai. XIX a. prancūzų fiziologas Claude Bernard suformulavo teiginį, puikiai atspindintį imuniteto esmę: „Mikrobai yra niekas, terpė – viskas.“

Jei žmogaus kūno terpė neužteršta, visi apsaugos mechanizmai veikia normaliai. Tuomet jokie įsibrovėliai nepajėgūs sukelti ligos, nes yra nukenksminami ir pašalinami. Kas kita, jei terpė užsiteršia, tada prasideda ligos, kurių viena – gripas.

Atrasti tai, kas tinka, turime mokėti kiekvienas

Žmonės jau gilioje senovėje įvairiais būdais savo kūną mėgino apsaugoti nuo ligų. „Daug kas patikrinta laiko, tad ne paslaptis, kad apsisaugoti nuo virusinių ligų padeda labai paprastos priemonės, – pritaria ir sveikuolė, – tik reikia nepamiršti, jog liaudiškos priemonės reikalauja ilgalaikio priemonių naudojimo – toks turi būti žmogaus gyvenimo būdas, o ne vienkartinis pabandymas apsiginti nuo ligos.“

Itin svarbūs žmogaus higienos įgūdžiai, kurių turime mokyti ir savo vaikus: dažnai vėdinti patalpas, nepamiršti dažniau plautis rankas, vengti žmonių susibūrimo vietų, čiaudint ar kosint prisidengti burną ne ranka, o vienkartine nosinaite, o po to ją išmesti į šiukšliadėžę. Išvengti nemalonių rudens ligų padeda organizmo grūdinimas. Tiek suaugusiojo, tiek vaiko organizmo atsparumą virusams stiprina kasdieniai pasivaikščiojimai, kad ir koks būtų oras.

Pixabay.com/offthelefteye nuotr.

Sveikuolė sako pastebėjusi, jog patarimas kruopščiai plauti rankas daugeliui atrodo nereikšmingas, bet tai ir yra vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo mikrobų. „Aš ne tik dažnai plaunu rankas, bet ir prisimindama jas kaskart patrinu. Šis paprastas būdas gerina kraujotaką ir tam tikra prasme taip stiprina organizmo imunitetą“, – įsitikinusi moteris.

Imunitetui labai svarbu sveikai ir reguliariai maitintis. „Dažnas pagalvojame – kuo čia dėtas skrandis, kai aplink siautėja gripas, tačiau tinkama mityba yra vienas iš organizmo gynybinės armijos komponentų“, – įsitikinusi sveikuolė.

Vertėtų vengti cukraus, pasterizuoto pieno produktų ir kitų blogų produktų. Jie slopina imuninę sistemą ir taip padidina riziką gauti infekcinę ligą. Reikėtų valgyti kuo įvairiau, daugiau vartoti daržovių ir vaisių, kadangi juos valgant gaunama vitaminų A, C, E ir B, kurie yra svarbūs imuninei sistemai. Ruduo ypač palankus keisti mitybos įpročius.

Gaminant maistą, vertėtų rinktis imunitetą stiprinančius prieskonius, tokius kaip imbieras ar pankolis. Į maisto racioną pravartu įtraukti raudonuosius pipirus, morkas, moliūgus, pomidorus, svogūnus, gudobelės vaisius, produktus, kuriuose yra daug karotino. Šiuo metų laiku į savo racioną reiktų įtraukti šviežias spanguoles, erškėtrožių vaisių arbatą, šaltalankių ir juodųjų serbentų sultis. Jie visi turi daug apsauginių imunitetą stiprinančių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų.

Citrinos – puiki priemonė sveikatai palaikyti ir ją sustiprinti. Citrinos rūgštis geba sunaikinti apie 20 bakterijų rūšių, nukenksminti virusus – taigi ji slopina ir gripo viruso vystymąsi. Labai sveika kasdien išgerti vienos išspaustos citrinos sultis ir tokiu būdu palepinti organizmą visa puokšte naudingųjų medžiagų: kalio druskų, vario, vitaminų A, B1, B2, P, C ir kt. Kad apsaugotumėte dantis, sveikuolė pataria citrinos sultis arba arbatą su citrina gerti per šiaudelį. Jei geriate vienas sultis, turite žinoti, kad jos netinka sergantiems opalige ir padidintu skrandžio rūgštingumu.

Pixabay.com/Anna Ambrust nuotr. 

Citrinos sultys pasitarnaus organizmui ne tik stiprindamos imunitetą, bet ir šalindamos toksinų sankaupas, švelnindamos arba panaikindamos puvimą keliančius procesus. Ne veltui liaudies medicina citrinomis gydydavo įvairiausias ligas – pradedant skorbutu, baigiant inkstų akmenlige. „Atvežtines citrinas galite pakeisti lietuviškais svarainiais, kurių vaisiuose apstu vitamino C, organinių rūgščių, pektinų, rauginių bei mineralinių medžiagų, vaisiaus žievelėje apstu eterinių aliejų“, – sako sveikuolė.

Poilsis – gera ligų prevencijos priemonė ir dažniausiai būtina gydymo dalis, kurios retas suaugęs paiso. „Ką ten suaugę, juk ir sergančius vaikus su vaistų buteliukais tempiame į darželį, vedame į mokyklas – namuose nėra, kas juos slaugo – juk tėvai negali leisti sau tokios prabangos – neiti į darbą“, – stebisi sveikuolė.

Miegokite ne mažiau 7–8 valandas per parą. Beje, poilsis – ne tik gulėjimas lovoje. „Leiskite organizmui pailsėti ir nuo maisto. Ypač valgyti mažiau reikėtų, jeigu jau susirgote ir karščiuojate, – pataria sveikuolė. – Maistu apsunkintas organizmas eikvoja energiją virškinimui, todėl sunkiau priešinasi ligai. Taigi, jaučiant negalavimo simptomus, verčiau rinktis lengvesnius daržovių patiekalus, arbatas, sultis.“

Sveikuolė sako, jog peršalus visuomet pasirūpina išvalyti žarnyną. Šiam reikalui itin tinka vidurius laisvinančios žolelių arbatos, kurios sumažina gleivių kiekį visame organizme, žmogus iškart pasijunta geriau ir lengviau sveiksta. „Tikriausiai esate pastebėję, jog ir medikai, susirgus rekomenduoja riboti gleives didinantį maistą: pieną, sūrį, šaltas mišraines, riebaluose keptą maistą“, – primena sveikuolė.

Nevertėtų pamiršti ir tradicinių liaudiškų vaistų nuo gripo – česnako ir svogūno. Tiek svogūne, tiek česnake esama ypatingų medžiagų – fitoncidų, kurios stabdo bakterijų ir virusų dauginimąsi. Česnakai pasižymi antimikrobinėmis, priešgrybelinėmis savybėmis, o česnakų svogūnėliuose esantys sulfidai veikia panašiai kaip antibiotikai.

Vido Prekevičiaus nuotr.

„Jeigu pačių bakterijų česnakas ir nesunaikina, tai tikrai geba stabdyti jų dauginimąsi, – sako sveikuolė. – Todėl, siaučiant infekcijoms, profilaktiškai rekomenduojama du kartus per dieną po kelias minutes pakvėpuoti susmulkinto česnako kvapu – patekę į kvėpavimo takus, fitoncidai tonizuos organizmą, stimuliuos kraujotaką ir neutralizuos virusus.“

Sunegalavę smulkinto česnako galite pasidėti ir ant staliuko prie lovos nakčiai. Galite pamėginti česnaką pakeisti perpjautu svogūnu – jo garais taip pat naudinga pakvėpuoti. Česnako galima ir suvalgyti, tačiau tada teks susitaikyti su specifiniu savo paties skleidžiamu kvapu. Be to, reikia atsiminti, kad suvalgyti česnakai gali turėti neigiamos įtakos kepenų veiklai, o didesni jo kiekiai gali sukelti virškinamojo trakto negalavimus, vidurių pūtimą.

Viena svarbiausių profilaktikos kaip, beje, ir gydymo priemonių yra pakankamas skysčių kiekis per dieną. „Vieni džiaugiasi, jog išgeria du, kiti, kad tris litrus vandens per parą, tačiau aš manau, kad mūsų organizmas pats žino, kiek jam reikia vandens, tik mes turime mokėti pajausti, ką jis mums sako“, – tikina sveikuolė.

Labai svarbus yra grūdinimasis. Jis stiprina organizmo atsparumą ir prisitaikymo galimybes, keičiantis aplinkos sąlygoms.

Sveikuolė mena, kaip jos močiutė per gripo epidemiją du kartus per dieną ūkiniu muilu išsimuiluodavusi rankas ir muilinais pirštais gerai išvalydavo nosies landas. Po minutėlės nosies landas išskalaudavo švariu šiltu vandeniu. Muilas naikina bakterijas, o jos, siaučiant epidemijoms, dažniausiai tiesiog įkvepiamos per nosį. Kai jas sunaikiname šnervėse – virusas toliau ir nenukeliauja. Pagaliau jei viruso ir nesunaikiname, tai valydami nosį galime jį tiesiog mechaniškai pašalinti. Šį būdą išbandžiusi sveikuolė pastebėjo, kad muilas sausina nosies gleivinę, tad šio senolių naudoto būdo nebepraktikuoja.

„Kiekvieno mūsų organizmas yra skirtingas, tačiau kiekvienas žmogus turi gebėti suprasti savo organizmo poreikius, žinoti, kas jam tinka, o kas netinka, todėl tai, kas priimtina vienam, gali nepatikti kitam. Kad galėtume pasirinkti tai, kas mums tinka, turime turėti žinių, informacijos, todėl išbandytos mūsų senolių priemonės gal ir netiks kiekvienam, tačiau, be abejonės, daugeliui jos taps kasdienybe“, – sako sveikuolė, pateikdama dar vieną, pačios išbandytą priemonę – aliejų, kuris pasižymi savybe sutraukti į save įvairius toksinus, nešvarumus, kenksmingas medžiagas, šlakus.

Freeimages.com/Nathalie Dulex nuotr.

„Aliejus tinka visiems žmonėms, tačiau kam koks geriausias, niekas pirštu negali bakstelti. Aš labiausiai pasitikiu arbatmedžių aliejumi, – dalijasi patirtimi sveikuolė. – Jis turi antiseptinių, baktericidinių, antivirusinių, priešgrybelinių savybių, stimuliuoja nervų sistemą. Reikia paimti 1–2 lašus arbatmedžių eterinio aliejaus, įlašinti į indą karšto vandens, apsigaubti rankšluosčiu ir 5–6 minutes kuo giliau kvėpuoti. Būti užsimerkus. Gripo epidemijos atveju arbatmedžio aliejus yra pigi ir efektyvi apsaugos priemonė be pašalinių efektų.“

Imuninės sistemos slopintojas – stresas, todėl reikia mokėti ir vaikus būtina mokyti jį įveikti. Tam tinka ilgas pasivaikščiojimas, masažas, meditacija, joga, relaksacijos pratimai. Nereikia vengti ir prisilietimų prie artimo ir mylimo žmogaus bei buvimo jo glėbyje – tai padeda sušvelninti stresą ir teigiamai veikia imuninę sistemą. Tą patį galima pasakyti apie kambarinius gyvūnus, kurie neleidžia nuobodžiauti ir dovanoja daug teigiamų emocijų.

Paprastos, tačiau veiksmingos priemonės:

* grūdinti organizmą kontrastiniu dušu, mankšta;

Įpročiai, kurie silpnina imuninę sistemą:

* besaikis riebalų vartojimas.

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Pixabay.com/ Olichel Adamovich nuotr.