Žmogaus kūnas gali laikytis vandenyje neskęsdamas. Įkvėpus oro didėja krūtinės ląstos apimtis, kūnas pasidaro lengvesnis už išstumtą vandenį ir neskęsta. Tačiau norint ilgiau išbūti vandens paviršiuje reikia papildomai judinti rankas ir kojas, išlaikyti teisingą kūno padėtį.
Treniruoja kraujagysles
Vanduo grūdina organizmą, padeda apsisaugoti nuo peršalimo ligų – tai yra treniruojamas termoreguliacijos aparatas, didinamas organizmo atsparumas šalčiui.
Grūdinimasis šalčiu teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimą, gerina medžiagų apykaitą, bendrą organizmo tonusą. Reaguodamos į šaltį, odos paviršiaus kraujagyslės susiaurėja, organizmas per odos paviršių mažiau atiduoda šilumos aplinkai, 3 – 6 kartus aktyviau vyksta medžiagų apykaita, padidėja šilumos gamyba ir kraujagyslės odos paviršiuje vėl išsiplečia.
Per daug – nesveika
Ilgiau būnant šaltame vandenyje, kraujagyslės susiaurėja, apsaugodamos organizmą nuo peršalimų, atsiranda drebulys, pamėlynuoja lūpos. Tai signalizuoja pusiausvyros tarp šilumos gamybos ir gavybos sutrikimą. Per ilgas buvimas šaltame vandenyje gali daryti neigiamą poveikį sveikatai.
Sistemingai maudantis žmogaus kraujagyslės išsiugdo savybę prisitaikyti prie greitai besikeičiančių temperatūros svyravimų. Žmogus pripranta ilgesnį laiką būti žemesnės temperatūros aplinkoje. Odos ir kūno temperatūra vandenyje krinta mažiau, greičiau tampa tokia pat po maudymosi.
Greitina kraujotaką
Plaukimas taip pat turi reikšmės ekonomiškam širdies kraujagyslių darbui. Šaltas vanduo, veikdamas termoreguliaciją ir su ja susijusį medžiagų apykaitos procesą, pagreitina kraujotaką, o vandens spaudimas, jo pasipriešinimas daro poveikį širdies darbui ir kraujotakai. Reguliariai užsiiminėjant plaukimu, stiprėja prieširdžių ir skilvelių raumeninis audinys, tolygiai didėja jų tūris, dėl to širdis sugeba ekonomiškiau dirbti, tuo gerindama visos kraujotakos sistemos veiklą.
Didina plaučių tūrį
Plaukimas yra gydomoji priemonė įvairaus laipsnio stuburo iškrypimams šalinti, pagerinti susilpnėjusių plaučių būklę, po kai kurių ligų.
Plaukiant kvėpavimas yra sudėtingesnis nei normaliomis sąlygomis, nes iškvėpimas atliekamas į vandenį. Todėl plaukimas yra puiki priemonė treniruoti kvėpavimo aparato raumenis. Gilus ir ritmiškas kvėpavimas didina gyvybinį plaučių tūrį. Sportuojančių vaikų plaučių ventiliacija 20 – 30 proc. didesnė negu nesportuojančių.
Plaukiant atliekami ritmingi kojų ir rankų judesiai, dalyvauja daugelis raumenų, kurie paprastai būna mažiau įtraukti į darbą. Plaukimas stiprina atramos ir judėjimo aparatą, viso kūno raumenyną, ugdo taisyklingą laikyseną, padeda išvengti plokščiapėdystės. Nugaros, krūtinės, pilvo raumenys vystosi simetriškai. Plaukiant kūnas yra horizontalioje padėtyje, dėl to atsipalaiduoja daugelis raumenų, sumažėja stuburo apkrovimas. Vaikų stuburas dar tik formuojasi ir yra elastingas su natūraliais iškrypimais, kurie dar neužsifiksavę ir juos galima pašalinti plaukimu.
Lina Buteikienė, sveikatos ekologė
"Klaipėda"
