Kremai išlepina odą?
„Nudegus saulėje odą, pirmiausia ją reikia drėkinti, raminti. Tam tinka purškiamas terminis vanduo. Nuo paprasto jis skiriasi tuo, jog turi mineralinių ir kitų naudingų medžiagų. Taip pat tinka drėkinamieji kremai, geriausiai – nealergizuojantys ar organiniai. Tačiau šių priemonių nepatartina pirkti prekybos centre. Odos nudegimas yra liga, kurią reikia gydyti, todėl priemones reikia pirkti vaistinėje. Vaistinėse parduodami moksliniu pagrindu pagaminti, patikrinti ir patvirtinti produktai. Tuo tarpu prekybos centruose pirktos nemedicininės kosmetikos priemonės saulės pažeistai odai gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti – sudirginti odą ar sukelti alergiją“, – teigia VšĮ Kauno klinikų dermatologė Jurgita Karčiauskienė.
Vaistinėje dermatologė pataria pirkti ne tik priemones nudegusiai odai gydyti, bet ir apsaugos nuo saulės kosmetiką. Medikė neatmeta ir populiarios liaudiškos priemonės po odos nudegimo saulėje – kefyro. Jei nudegimas nestiprus, galima ir dar viena išeitis – nedaryti nieko.
„Kuo odą daugiau tepame įvairiais kremais, losjonais, tuo ji mažiau dirba pati, nustoja gaminti riebalinį apsauginį sluoksnį. Dažnai tepdami sveiką odą ją išlepiname. Jei po nudegimo saulėje odos paraudimas ir perštėjimas nėra stiprūs, galima ir nieko nedaryti, nemalonūs simptomai po kelių dienų praeis savaime. Taip pat reikėtų žinoti, kad stipriai nudegus saulėje kūnas per odą netenka daug vandens, todėl būtina gerti daug skysčių. O pajutus bendruosius simptomus – galvos svaigimą, pykinimą, mieguistumą – reikėtų kreiptis į medikus dėl galimo saulės smūgio“, – sako J.Karčiauskienė.
Saulė ypatingai kenkia vaikams
Vis tik pirmiausia, pasak specialistų, reikia daryti viską, kad nudegimų nebūtų. Nuo kenksmingo saulės poveikio ypatingai reikėtų saugoti vaikus iki trejų metų. Jiems išvis nerekomenduojama būti saulėje.
„Vaikų oda ypač jautri saulės poveikiui ir gali greitai nudegti. Jiems reikėtų naudoti didesnę apsaugą turinčius kremus – saulės apsaugos faktorius (SPF) turi būti ne mažesnis nei 30. Ypatingai nuo tiesioginių saulės spindulių reikėtų saugoti jaunesnius nei 12 mėnesių vaikus. Jų odoje nesusidaro melaninas, apsaugantis gilesnius odos sluoksnius.
Patiems mažiausiems tiesioginiai saulės spinduliai iš viso nerekomenduojami. Vaikų oda jautri ir cheminėms medžiagoms, naudojamoms kosmetikos gamyboje. Todėl prieš apsauginių priemonių naudojimą reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač jei jūsų mažuliui nėra nė 6 mėnesių. Geriausiai vaikams tinka natūralios apsaugos nuo saulės priemonės – buvimo saulėje ribojimas ir tinkami drabužiai“, – informuoja Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
D vitaminas ar grėsmė sveikatai?
Natūralūs ultravioletiniai spinduliai (UV), kuriuos skleidžia saulė yra būtini vitamino D gamybai. Šio vitamino trūkumas sukelia rachitą, silpnėja imunitetas. Specialistai tvirtina, jog pakanka trumpo buvimo saulėje, kad pasigamintų vitamino D. Vitamino D poreikis nėra toks svarbus, kad rizikuotume susirgti pavojingomis ligomis per ilgai būdami tiesioginėje saulėje.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama vis daugiau odos vėžio bei melanomos atvejų. Tai penktadalis visų Lietuvoje fiksuojamų piktybinių navikų. Statistiniai duomenys rodo, kad mūsų šalyje odos vėžiu ir melanoma du kartus dažniau serga miestų nei kaimo gyventojai ir tiek pat kartų daugiau moterys nei vyrai.
UVpriskiriami vėžį sukeliantiems aplinkos veiksniams. Pasaulyje odos vėžys sudaro trečdalį visų vėžio atvejų. Per metus apie 3 milijonai žmonių suserga odos vėžiu ir apie 130 tūkstančių – melanoma.
„Ultravioletiniai spinduliai sukelia tiek ūmius, tiek ir ilgalaikius sveikatos sutrikimus: odos senėjimą, akių pakenkimą. Šmus neigiamas UV poveikis odai gali pasireikšti odos nudegimu, trapumu, randėjimu. Ilgalaikis UV poveikis odai – raukšlių atsiradimas, elastingumo praradimas, odos vėžys, melanoma. Dėl UV gali pasireikšti akių ragenos uždegimas, akies junginės uždegimas, ragenos nudegimai. Dėl ilgalaikio UV poveikio gali išsivystyti katarakta, atsirasti ataugos ant ragenos, išsivystyti akies junginės vėžys“, – perspėja A. Razmienė.
Norėdami išvengti neigiamo UV spindulių poveikio sveikatai, turime riboti buvimo atviruose saulės spinduliuose laiką. Specialistai rekomenduoja vengti tiesioginių saulės spindulių 10-16 valandomis, kai saulė būna aktyviausia.
Lietuvoje saulė savo aukščiausią tašką pasiekia 12-13 valandą Aktyviausia būna birželio pabaigoje, per lygiadienį.
Mitai (Vilniaus visuomenės sveikatos centro informacija):
Vitaminas D gaminasi tik būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose. Netiesa. Už debesų slypinti saulė taip pat skleidžia UV spindulius, kurie būtini vitamino D gamybai organizme. Tik ne taip stipriai.
Įdegti galima tik saulei tiesiogiai kaitinant odą. Netiesa. Įdegti galima ir tuomet, kai saulę dengia debesys, nes debesys sulaiko tik dalį UV spindulių.
Prieš kelionę į pietų kraštus reikia pasideginti soliariume, kad nenudegtum saulėje. Netiesa – įrodyta, kad soliariumo įdegis apsaugo tik tiek, kiek apsaugotų apsauginis kremas, kurio SPF yra 2-3.
Tamsios odos žmonės vėžiu neserga. Netiesa. Šio odos tipo žmonės taip pat serga odos vėžiu, tik kiek rečiau nei šviesios odos žmonės. Tačiau tamsios odos žmonėms dažniau nustatomas vėlesnės stadijos vėžys. Be to, UV poveikis akims yra toks pats kaip ir šviesios odos žmonėms
Daina Skominienė
SXC.hu – Piotr Bizior (bizior.com) nuotr.
