Kiekviena nauja liga vis labiau silpnina imunitetą, tad besirūpinantiems savo sveikata svarbu, kaip jį sustiprinti. Tam itin palankus metas – vasara.
Mėgaudamiesi nejučiomis stipriname imunitetą
Sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Veronika Milienė įsitikinusi, jog imuninės sistemos veiklą reikia palaikyti įvairiausiomis priemonėmis, tačiau pirmenybę, vertėtų teikti gamtos galioms, kurios nereikalauja didelių išlaidų, tereikia šiek tiek žinių ir įpročio rūpintis savo sveikata net ir tuomet, kol dar esame sveiki.
Vitamino D trūkumas yra aktuali šiandieninio skubančio žmogaus problema, nes šio vitamino galima gauti su labai nedaug maisto produktų ir svarbiausiu gamtos kūnu – saule. Nieko nekainuojantys saulės spinduliai stiprina imunitetą, skatindami odos ląsteles gaminti vitaminą D, kuris naudingas kaulams, akims, didina atsparumą virusinėms ligoms. Todėl atidengtą kūną saulės spinduliais kasdien reikia palepinti bent 10–15 minučių. Nuo 11 val. iki 16 val. mėgautis saulės spinduliais nepatartina dėl pernelyg kaitrių jos spindulių.
Saulės smūgis, ypač mažo vaiko organizmui, jo odai, imuninei sistemai – tikra trauma. Saulė, kaip ir neužterštas oras, vanduo bei įvairios jo būsenos – rasa, lietus, upės, ežerai, jūros, marios – palankiai veikia nervus. Šie siunčia signalus smegenims ir priverčia žmogaus endokrininę sistemą gaminti hormonus. Jie sąveikauja su imuniteto mediatoriais, o pastarieji skatina arba slopina imuninės sistemos ląstelių ir molekulių veiklą.
Vertėtų žinoti, jog vitaminas D gaminasi tik tada, kai žmogus gauna tiesioginius saulės spindulius, todėl jeigu nuo saulės kaskart ginatės apsauginiu kremu, jis nesigamins. Tokią pačią galią turi ir lango stiklas, sulaikydamas UV spindulius, todėl kaitrią vasaros dieną mėgautis įstiklintuose balkonuose saulės spinduliais neveiksminga – vitaminas D tokiu būdu organizme nesigamina.
Vasarą upės, ežerai, jūra, tvenkiniai – puikiausios grūdinimo priemonės, suteikiančios energijos bei sveikatos dozę. Įlipus į šaltą vandenį ar juo apsipylus atsiranda didesnis odos šildymo poreikis, todėl pagerėja aprūpinimas krauju, organų ir audinių aprūpinimas deguonimi bei kitomis būtinomis medžiagomis, yra stimuliuojama visa širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.
Grūdinimasis svarbus tuo, kad organizmas palaipsniui pripranta lengviau iškęsti temperatūros svyravimus, todėl jie jo neveikia taip stipriai, kad, vos pūstelėjus šaltesniam vėjeliui, iškart prikibtų sloga ar kitos ligos ir netgi stresas. Šaltas vanduo tarsi pažadina snūduriuojantį organizmą ir kaip ranka nuima nuovargį, suteikia jėgų, pakelia nuotaiką.
Tuo pačiu iš organizmo greičiau pasišalina toksinai, kitos kenksmingos medžiagos – mat kartu su šalčio banga visi vidaus organai yra geriau aprūpinami deguonimi ir reikalingomis medžiagomis, kurios geba mūsų kūne padaryti tvarką. Beje, neužtenka porą kartų įbristi į upę ar apsipilti lediniu vandeniu ir tikėtis, kad visus metus nekibs ligos. Grūdintis reikia nuolat – vos mėnesį neatliekant procedūrų organizmas vėl praranda atsparumą šalčiui.
šalin kompiuterius, televizorius, mobiliuosius telefonus. Vasarą daugiau krutėkite, o ypač tai daryti skatinkite savo vaikus. Bet koks judėjimas gerina kraujotaką, mažina daugybės ligų riziką, natūraliai stiprina imunitetą. Įrodyta, kad imunitetui stiprinti pakanka kasdienių
45 min. trunkančių lengvų pratimų. Labai intensyvus, sekinantis sportas slopina imunitetą, nes intensyviai judėdami raumenys sunaudoja gliukozę – pagrindinį imuninių ląstelių kurą.
Sveikatą stiprinti padeda tinkami maisto produktai
Vasaros sezonu, kuomet gamta nešykšti nei vaisių, nei daržovių, anot sveiko gyvenimo būdo propaguotojos, būtų tiesiog nuodėmė nepalepinti savęs sezoninėmis gėrybėmis. Organizmas neapkraunamas sunkiu maistu, tačiau gauna labai daug vertingų natūralių vitaminų, mineralų ir energijos, kurių nesuteiks jokie maisto papildai.
šiuo metų laiku galima džiaugtis obuolių, kriaušių ir slyvų gausa. Visuose juose gausu medžiagų, stiprinančių imuninę sistemą. Obuoliuose gausu vitaminų C, P, B1, B2, PP, K, karoteno, kalio, natrio, jodo, fosforo ir daugelio kitų, o kriaušės puikiai padeda atsinaujinti skrandžio ir žarnyno gleivinei, gerina savijautą, dezinfekuoja šlapimo takus. Kaitrią vasaros dieną, kai kamuoja troškulys, geriau suvalgyti kriaušių negu išgerti mineralinio vandens, kadangi šie vaisiai neužsilieka skrandyje ir greitai patenka į žarnyną.
Jeigu neturite įpročio kasdien gerti tik ką išspaustų sulčių, padarykite tai bent vasarą. Kasdien 2–3 kartus per dieną išspaudžiame vaisių ir daržovių sulčių stiklinę, atskiedžiame vandeniu: 1 dalį vandens ir 2 dalis sulčių – bus didelis puodelis. Jas reikia gerti pusę valandos prieš valgį. Svarbiausia jas išgerti per 4–5 minutes, nes po to žūva fermentai, kurie įneša naudingas medžiagas į ląstelę. Šitokiu būdu gavus vitaminų, mikroelementų, labai pagerėja savijauta, atsistato jėgos. Lengvas būdas suvalgyti žalių daržovių be pastangų ir sunkumo yra šalta sriuba iš termiškai neapdorotų daržovių.
Vasarą vertėtų kiekvienam, žinoma, jeigu nesate alergiškas, pasimėgauti ką tik bičių suneštu ir išsuktu medumi, kuris itin tinka imunitetui stiprinti. Tai vienas iš skaniausių žinomų natūralių vaistų. Medaus reikia labai nedaug – paprastai pakanka šaukštelio medaus per dieną, tačiau jeigu nevartojate kitų angliavandenių, galima suvalgyti ir šaukštą. Medus turi daug kalio, magnio, fosforo, geležies, kurie veikia medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą ligoms.
Pixabay.com – Estelle Heitz nuotr.
Sėkmingai stimuliuoja imuninę sistemą ir kiti bičių produktai: žiedadulkės, bičių duonelė, bičių pienelis ir bičių pikis. Bičių pienelis aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis, mikroelementais, vitaminais ir hormonais, padeda atsinaujinti žmogaus audinių ląstelėms, slopina senėjimo procesą, didina organizmo atsparumą ligoms, padeda išlaikyti sveiką odą ir žvilgančius plaukus, vyrams ir moterims stiprina lytinę potenciją. Japonijos medikai teigia, kad bičių pienelis – geriausia profilaktikos priemonė šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam užterštoje aplinkoje bei gaunančiam didesnes radiacinės apšvitos dozes.
Kiekvienam žmogui per metus vertėtų suvalgyti 250–300 g žiedadulkių. Suaugusiam rekomenduojama 20 g žiedadulkių per dieną, o vaikui – po tiek gramų žiedadulkių, kiek vaikas turi metų.
Bičių duonelė – tai žiedadulkių ir medaus mišinys, bičių sunešamas į korių akutes. Bičių duonelėje rasite visą vitaminų kompleksą. 10 bičių duonelės granulių per dieną prilygsta sintetinei multivitaminų tabletei. Vartodami ją ne tik sustiprinsite imunitetą, bet ir pagysite, jei sergate. Per dieną rekomenduojama suvalgyti iki 10 bičių duonelės granulių.
Dar viena gamtos dovana imunitetui – bičių pikis. Tai biologiškai aktyvi medžiaga, kurią surenka bitės darbininkės iš medžių pumpurų, jaunų šakelių lapų. Pikyje, kuris yra tamsiai pilkos arba rusvos tamprios masės, yra įvairių augalų dervų, balzamų, eterinių aliejų ir kitų aromatinių medžiagų. Dažniausiai pikis naudojamas išoriškai. Į vidų vartoti reikia labai atsargiai, pasitarus su specialistais. Bičių pikis itin efektyviai stiprina imuninę sistemą.
Imunitetą stiprina daugybė vasarą žydinčių augalų: ežiuolės, erškėtuogės, jonažolės, arnikos, tujos, alavijai, česnakai, svogūnai, mėtos, šeivamedis, ženšenis, ramunėlė ir dar daugelis kitų. Vaistažolių arbata tinka ne tik įvairioms ligoms gydyti, bet ir organizmui stiprinti. „Išties daug sveikiau gurkšnoti vaistažolių arbatą nei ištisą dieną, ypač tuomet kai lepina saulutė, maukti kavą, – dalijasi patirtimi sveikuolė. – šilta arbata geriau malšina troškulį karštomis vasaros dienomis. Ne veltui pietų šalyse per karštymetį žmonės gaivinasi puodeliu šiltos arbatos.“
Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų – pasinaudokite dviguba nauda. Tad per atostogas ar savaitgalį, iškylaudami gamtoje, nepatingėkite prisirinkti ir prisidžiovinti vaistingųjų augalų – susirgę turėsite dvigubą naudą.
Imunitetui svarbu dvasinė harmonija
Norint išvengti galimų susirgimų, anot ponios Veronikos, pirmiausia reikia propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Imunitetą ypač neigiamai veikia rūkymas, alkoholio vartojimas, miego trūkumas ir patiriamas stresas. Tai veiksniai, kurie ne tik silpnina imunitetą, tačiau ir gali sukelti ilgalaikius, chroniškus susirgimus.
Stresas yra didžiausias imuniteto priešas. Nedidelis stresas stiprina organizmo apsaugines jėgas, bet nuolatinė emocinė perkrova veikia atvirkščiai. Deja, su stresu kovoti ne taip paprasta. Reiktų išmokti atsipalaiduoti ir kasdien bent dešimt minučių pabūti tyloje. Užsiiminėkite joga, mankšta, meditacija, kvėpavimo pratimais. Stresą veiksmingai malšina fiziniai pratimai, o taip pat padeda įveikti naminiai gyvūnai.
Freeimages com – Piotr Lewandowski nuotr.
Miegas yra kritinės svarbos veiksnys imuninei sistemai. Imunitetas pažeidžiamas, jeigu bent kelias naktis iš eilės miegama 4 ar dar mažiau valandų, todėl miego receptas be išimties būtinas kiekvieno mūsų organizmui. Miegant atkuriamos protinės, fizinės jėgos, stiprinama atmintis. Būtinos gero miego sąlygos – tyla, tamsa ir vėsuma. Svarbūs ir miego įpročiai: nuolatos keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu. Rekomenduoja suaugusiems žmonėms miegoti ne mažiau kaip 8 val., vaikams 10 val., tačiau kiekvienas esam individualus ir reikėtų miegoti tiek, kad rytą jaustumėmės žvalūs ir pailsėję.
Kiekviena rūkalų ir alkoholio dozė neigiamai veikia imuninės sistemos ląsteles bei mažina jų kiekį. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms, veikiamiems tabako dūmų, yra didesnis kvėpavimo takų infekcijų pavojus, įskaitant peršalimą, bronchitą, plaučių uždegimą, sinusitą ir vidurinės ausies uždegimą. „Pirmieji išsiderinusios imuninės sistemos simptomai – be priežasties varginantis nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, silpnumas. Nenumokite į tai ranka, o, visų pirma, suskubkite stiprinti imuninę sistemą“, – pataria sveikuolė.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Pixabay.com – Messan Edoh nuotr.
