Suserga vis jaunesni žmonės
Kaip parodė rinkos tyrimų ir analizės grupės RAIT tyrimai, pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jiems yra padidėjusi infarkto arba insulto rizika. Statistika patvirtina, kad žmonės visiškai teisūs.
Pernai vien nuo miokardo infarkto šalies ligoninėse buvo gydyta per 7000 pacientų. Deja, 960 jų medikams nepavyko išgelbėti. Ir tai tik dalis kraujotakos ligų epidemijos aukų.
Dažniausiai širdies infarkto grėsmė kyla vyrams sulaukus 45 metų, o moterims – 55–60 metų. Tačiau pastebėta, kad ši grėsminga liga užklumpa vis jaunesnius žmones.
Laiku suteikus pagalbą, pacientą galima išgelbėti. Tačiau net ir tokiu atveju klastinga liga neretai mirtinai pakerta žmogų.
Neseniai buvo aprašyta istorija, kai po darbo silpnokai pasijutusi moteris išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai, patikrinę pacientės būklę, pasiūlė vykti į ligoninę. Tačiau moteris atsisakė, nes, suleidus raminamųjų vaistų, pasijuto geriau, o širdies negalavimų niekada nebuvo turėjusi.
Tačiau paryčiais greitoji pagalba vėl atskubėjo. Šį kartą abejonių neliko, kad moterį ištiko širdies smūgis. Gydytojų prognozės buvo optimistinės: atrodė, kad po keleto dienų gydymo sustiprėjusi pacientė galės išvykti iš ligoninės. Viltys neišsipildė…
Nepakanka ištirti bendrąjį cholesterolį
Pasak kardiologų, viena pagrindinių infarkto priežasčių – aterosklerozė. Kai kraujagyslėse susidaro aterosklerotinės plokštelės – ateromos, jų spindis sumažėja. Vėliau, susidarius kraujo krešuliui, kraujagyslė gali iš viso užsikimšti. Jei pažeidžiama vainikinė arterija, dalis širdies raumens nebegauna deguonies ir apmiršta.
Ateromos susidaro iš cholesterolio pertekliaus. Todėl gerai žinoma, kad vienas iš svarbiausių aterosklerozės profilaktikos veiksmų – nuolatinė cholesterolio kontrolė.
Tačiau atlikti paprastą tyrimą, kuris parodo vien bendrąjį cholesterolio kiekį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nepakanka. Priežastis gana paprasta: juk kaltas ne pats cholesterolis, o jo kiekis ir pavidalas organizme.
Grėsmę kelia tik viena dalis – „blogasis“ (mažo tankio) cholesterolis. Jis į organizmą patenka su gyvulinės kilmės maistu: mėsa, kiaušiniais, pieno produktais ir kt. O „gerasis“ (didelio tankio) cholesterolis, kuris gaminamas kepenyse, valo organizmą ir saugo nuo ligų.
Infarkto tikimybę galima sumažinti
Visas cholesterolio dalis tiksliai parodo šiuolaikinis kraujo tyrimas – lipidograma. Ji atskleidžia ir trigliceridų kiekį. Trigliceridai irgi nusėda ant kraujagyslių sienelių. Beje, jie lemia ir nutukimą.
Nustatyta, kad per didelę „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje sumažinus 1 proc., miokardo infarkto tikimybė sumažėja 2,5 proc.
Žinomi šalies kardiologai yra pastebėję, kad sulaukę 45 metų vyrai ir 55 metų moterys cholesterolio tyrimus turi atlikti nors kartą per metus. Be to, norint sumažinti infarkto riziką, būtina gydyti ir padidėjusį kraujospūdį.
Oskaras Valius
SXC nuotr.
