„Išvengti peršalimo ar bent jau sumažinti jo riziką galėtume sureguliavę mitybą, – įsitikinusi Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja D. Makaravičienė. – Nepakankamą maisto medžiagų ir vitaminų kiekį gaunantis organizmas nusilpsta, imunitetas pablogėja, tad žmogus tampa vis mažiau atsparus puolančioms bakterijoms.“
Deja, sveika mityba neužtikrina visiško atsparumo ligoms, tad pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, prieš pradedant vartoti vaistus, rekomenduojama nepamiršti maisto produktų, padedančių kovoti su peršalimu. Gydytoja D. Makaravičienė išskiria penkis pagrindinius produktus:
• Vištienos sultinys. Naminis vištienos sultinys ligoniui duodamas ne šiaip sau – vištienoje yra aminorūgšties cisteino, kuris skystina gleives, palengvina atsikosėjimą, todėl itin naudingas sergant kvėpavimo takų, ausų – nosies – gerklės ligomis. Norint gauti organizmui reikalingo cisteino, galima valgyti ir pačią vištieną, tačiau sergančiam žmogui būtina vartoti kuo daugiau skysčių, be to, karščiuojant pradingsta apetitas „rimtesniam“ maistui, tad geriausiai ligoniui tinka sultinys.
• Citrusiniai vaisiai. Kovai su peršalimu pasitelkiamas vitaminas C dažniausiai vartojamas įsimetant griežinėlį citrinos į arbatą. Nors citrinoje išties gausu vitaminų, turbūt retas gali sukramtyti daugiau nei vieną skiltelę. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kitus citrusinius vaisius – apelsinus, mandarinus ar greipfrutus – valgyti yra taip pat naudinga, be to – daug skaniau nei kramtyti citriną. Nors prie citrusinių vaisių kiviai, papajai ar persimonai ir nėra priskiriami, juose taip pat gausu vitamino C.
• Daržovės. Peršalę ir apetitą praradę žmonės nepelnytai pamiršta pagrindinį vitaminų šaltinį – daržoves. Su bakterijomis kovojančių vitaminų A, C ir E daugiausia galima rasti žaliose daržovėse: špinatuose, brokoliuose, žaliojoje paprikoje. Šių vitaminų gausu ir moliūguose, morkose, raugintuose kopūstuose.
• Medus. Dėl baktericidinių savybių rekomenduojamą bičių dovaną vartoja daugelis peršalusių žmonių, tačiau nemaža jų dalis tai daro netinkamai. Karštoje temperatūroje medus praranda gydomąsias savybes, tad jo nereikėtų įmaišyti į arbatą ar kitą karštą gėrimą. Be to, ištirpinus medų aukštesnėje nei 35 laipsnių temperatūroje, jame gaminasi kancerogenas – oksimetilfurfurolas. Medų valgyti sveikiausia atskirai, kabinat šaukšteliu ir užsigeriant arbata.
• Česnakas. Gydomąjį ir antioksidantinį poveikį turintį česnaką rekomenduojama vartoti šviežią. Nors kai kurie gurmanai jį valgo skiltelėmis ar net spaudžia sultis, jo gydomosios savybės nepradings, jei susmulkintą česnaką vartosite su kitais produktais. Be to, česnakas gydo ir išoriškai – skilteles galima uostyti, o česnakų aliejumi tepti nosies sritį.
D. Makaravičienė atkreipia dėmesį, kad nors maistas ligoniui būtinas, dingus apetitui jo nereikėtų vartoti per prievartą. Pirmąją peršalimo dieną gali pakakti 2-3 litrų skysčių, gaunamų iš arbatos bei vištienos sultinio, antrą ir trečią dieną reikėtų po truputį vartoti vaisius, daržoves, varškę ir kitą lengvą maistą. Vėliau reikėtų maitintis įprastai. Žinoma, svarbu nepamiršti rekomenduojamų produktų vartoti profilaktiškai, net ir nesiskundžiant peršalimu.
Vertinantiems liaudies mediciną ir natūralius produktus, reikėtų stebėti savo būklę. Per penkias dienas nepagerėjus ar netgi pablogėjus savijautai, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins ligą ir paskirs reikiamą gydymo metodą.
Freeimages.com – Anthony Diego nuotr.
