Daugiau kaip pusė besikreipiančių į kardiologus dėl skausmų krūtinėje iš tiesų kenčia nuo nerimo priepuolių. Toks persitempimas būdingas ir jauniems, aktyviai siekiantiems karjeros žmonės, studentams, mamoms, bedarbiams. Stengdamiesi neatsilikti nuo šiuolaikinio tempo, atitikti kitų ir pačių sau keliamus reikalavimus, aukojame poilsį ir už tai brangiai sumokame.
„Moksliniais tyrimais nustatyta, jog dėl kare patiriamo streso ir nuovargio, žmogus fronte negali išbūti ilgiau kaip 10 dienų. Statistiniais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu, 1944-ųjų birželį dėl išsekimo mirė 20 proc., o tų pačių metų spalį – 26 proc. karių. Per visą Antrąjį pasaulinį karą dėl pervargimo ir persitempimo gyvybę prarado net 929 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų karių. Žinoma, šiuolaikinio žmogaus kasdienybė ir karo laukas – ne visai tolygūs dalykai. Tačiau modernioje visuomenėje gaji popkultūra, profesinis spaudimas, milžiniški informacijos srautai ir greitėjantis gyvenimo tempas – tikrai nepadeda atsipalaiduoti“, – sako sporto psichologė Rinalda Germanienė.
Anot jos, ir pats žmogus, orientuodamasis į tam tikrus socialinius vaidmenis ar siekdamas išlikti juose, neleidžia sau „atleisti vadelių“. „Turi būti kietas, kietesnis negu vakar ir kietesnis už kitą. Tačiau apie poilsio svarbą žmogaus organizmui galima pasakyti paprastai: nuvarytus arklius nušauna. Tokia yra realybė“, – teigia specialistė.
Pasak R. Germanienės, organizmo nuovargis neatsiejamas nuo emocinės ir dvasinės įtampos.
„Toks bendras žmogaus pervargimas pasireiškia nemiga, nuolatiniu energijos trūkumu, silpnumu, galvos skausmais, padažnėjusiu pulsu, apetito praradimu, nerimu, baime, pykčiu, irzlumu, savikontrolės praradimu, – vardina psichologė. – Nekreipiant į tai dėmesio, prasideda asmenybės emociniai, elgesio, psichosomatiniai sutrikimai, pavyzdžiui: panikos priepuoliai, kurie yra nekontroliuojami ir blogina žmogaus gyvenimo kokybę“.
Neseniai norvegų mokslininkai išsiaiškino, kad gili fiziologinio atsipalaidavimo būsena pasiekiama tik ramių treniruočių, tokių kaip meditacija, ir kitų kūną ir sielą apjungiančių bei skatinančių giliai kvėpuoti, metu. Jis skatina teigiamus pokyčius genuose, o šie tiesiogiai susiję su imuninės sistemos veikla, energijos apykaitos ir insulino išskyrimu organizme.
Pasirodo, net ir kokybiškai leisti laiką su šeima ar draugais nėra gana, kad žmogus visiškai atsipalaiduotų. Įsiklausymas į kitų žodžius, dalyvavimas socialinėse situacijose, juokas, įvairios veido išraiškos ir gestai bendraujant su kitais – šiems paprastiems veiksmams atlikti organizmas turi išskirti pakankamai adrenalino į smegenis, širdį ir raumenis.
Vadinasi, net malonūs užsiėmimai kaip apsipirkinėjimas su drauge, stalo ar sporto žaidimai bei kiti mieli užsiėmimai iš tiesų yra būsenos, kai žmogus patiria biocheminę įtampą.
Atsipalaiduoti taip, kad pailsėtų net ląstelės, įmanoma tik užsiimant gilų kvėpavimą apimančia mankšta. Tie patys norvegų tyrimai rodo, kad teigiamas poveikis genams prasideda iš karto – dar treniruotės metu.
Freeimages.com – ElisaFox.Deviantart.com
