Žinomos tiesos
Gamta žmogų sukūrė taip, kad jis pats galėtų susitvarkyti su užklupusiomis bėdomis. Bet kai jų prisikaupia ir kai nemalonumai ilgokai tęsiasi, reikia pagalbos.
Ilgalaikė nervinė įtampa kenkia ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Streso hormonai provokuoja širdies ir virškinamojo trakto ligas. Be to, tyrimais nustatyta, kad egzema, astma ir depresija dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio streso.
Amžinas skubėjimas, nuolatinis nuovargis, neteikiantis džiaugsmo darbas, finansiniai nesklandumai, blogi santykiai su artimaisiais – visa tai sukelia nervinę įtampą. Be abejo, į bet kokį gyvenimo reiškinį, sudėtingesnę situaciją kiekvienas reaguoja kitaip. Kas vienam žmogui atrodo tik menkas nemalonumas, kitam gali tapti nepakeliama našta.
Kaip nepasiduoti stresui, o jam vis dėlto atsėlinus nugalėti tą nervinę įtampą, daugeliui žinoma. Reikia tinkamai maitintis, gerai išsimiegoti, sportuoti, vaikščioti gryname ore, darbą derinti su poilsiu – visiems aiškios tiesos. Tačiau yra ir kitų būdų.
Išgyvenimais reikia dalytis
Psichologai tvirtina, kad švelnūs prisilietimai sumažina stresą. Jie pataria kaip galima dažniau laikyti mylimo žmogaus ranką, apkabinti vaikus, artimuosius, bičiulius.
Specialistai atliko eksperimentą: penkiasdešimt porų turėjo dešimt minučių laikytis susikibę už rankų, paskui dvidešimt sekundžių būti apsikabinę. Kitai grupei buvo liepta ramiai stovėti ir nesiliesti vienam prie kito. Visų buvo paprašyta prisiminti neseniai sukrėtusį įvykį. Tiems, kurie stovėjo nesiliesdami, buvo nustatytas padažnėjęs pulsas, didesnis kraujospūdis. Pirmos grupės žmonių emocinė reakcija buvo gerokai silpnesnė.
Taip yra todėl, kad laikant kito žmogaus ranką nerviniai impulsai persiduoda jam ir tarsi pasidalijama išgyvenimais. Kur kas geriau, kai galima pasikliauti mylimu žmogumi, nes artimas ryšys suteikia saugumo jausmą, išsiskiria laimės hormonas – enderfinas. Tačiau ir patikimo draugo nuoširdus apkabinimas ar gydomasis masažas taip pat nuramina.
Verta pabandyti
Įrodyta, kad šeimyniniai kivirčai moterims dažniau nei vyrams sukelia stresą. Stipriosios lyties atstovai užsimiršta ir nusiramina dirbdami ar susiradę širdžiai mielą užsiėmimą. O moterys vis prisimena tai, ką išgyveno, stengiasi atkurti įvykio detales, bando spėlioti, ką šeimos galva jaučia, kaip jis toliau elgsis, ką jai dabar daryti. Galbūt taip yra todėl, kad moterų streso hormonai gaminami intensyviau nei vyrų. Kai barniai dažni, kenčia moterų imuninė sistema.
Psichologai pataria moterims labiau tausoti savo sveikatą ir neleisti įsiliepsnoti konfliktui. Santykius būtina išsiaiškinti ramiai. Jei jaučiama, kad tai nepavyks, geriau tyliai palaukti, kol emocijos nurims. Žinoma, tai nėra lengva, bet reikia atminti, kad barniai ardo sveikatą, žudo nervines ląsteles.
Kai susinervinama, padeda gilus kvėpavimas, ramus pasėdėjimas užsimerkus, stengimasis nuvyti šalin pyktį ir prisiminti tai, kas buvo gera. Pagelbėja ir sprando masažas. Tačiau ir susikaupusių jausmų negalima laikyti. Viską, kas guli ant širdies, galima išsiaiškinti nešaukiant. Galbūt iš pradžių tai padaryti bus sunku, bet dėl savo sveikatos pabandyti verta.
Arbatos metas
Arbata ne veltui toks populiarus pasaulyje gėrimas. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad žmonės, dažnai geriantys juodąją arbatą, daug rečiau kenčia nuo streso nei tie, kurie mėgaujasi kava ar gėrimais su kofeinu. O žalioji arbata turi daug taninų ir nuramina patyrusį nervinį išgyvenimą organizmą.
Blogą nuotaiką padeda įveikti ir kai kurios vaistažolės.
Melisų arbata yra malonaus, gaivinančio skonio. Ji ramina centrinę nervų sistemą, ypač užklupus nemigai, susijaudinus. Melisų galima dėti į įvairių vaistažolių mišinius.
Patartina pasigaminti melisų užpilo.
10 gramų susmulkintos žaliavos užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir paliekama 30-50 minučių. Paskui perkošiama ir geriama prieš valgant po pusę stiklinės du tris kartus per dieną.
Tokį užpilą galima įpilti į vonią. Ji bus kvapi ir gaivinanti.
Padeda ir čiobrelių, medetkų, pipirmėčių, ramunėlių, raudonėlių arbatos. Jas reikėtų kaitalioti.
Savitaiga ir pomėgis
Savitaiga – paprastas, bet veiksmingas būdas nuotaikai pagerinti. Jį gali taikyti visi. Atgulus miegoti ir rytą, ką tik pramerkus akis, mintyse apie penkiolika kartų reikia kartoti: „Aš sveikas (-a), aš ramus (-i), man šiandien seksis.“ Frazės turi būti trumpos. Nepatartina vartoti neiginių, pavyzdžiui: „Aš nesijaudinu, aš nesergu.“
Tyrimais įrodyta, kad turintieji kokį nors pomėgį lengviau įveikia sunkumus ir greičiau nusiramina. Smagiausia ir paprasčiausia užsiimti kūryba – meno terapija.
Lipdant, drožiant, piešiant, mezgant, siuvinėjant ne tik aktyvėja smegenų veikla, bet ir masažuojami delnai. O juose yra daugybė bioenergetinių taškų. Ilgai juos stimuliuojant gerėja viso organizmo funkcijos, taip pat ir nuotaika.
Kada pajuntama, kad savo jausmų nebegalima suvaldyti, reikia atminti tai, kas svarbiausia gyvenime. Juk neverta jo apkartinti negatyviomis emocijomis.
Parengė L.Žukaitė
Nuotr. Žalioji arbata turi daug taninų ir nuramina patyrusį nervinį išgyvenimą organizmą. Blogą nuotaiką padeda įveikti ir kai kurios vaistažolės.
“Sekundė”
