Kas yra kas
Dauguma žmonių įsitikinę, kad geriausia gerti vienos rūšies alkoholinius gėrimus, o vaišinantis įvairiais, svarbiausia – po stipresnio negerti silpnesnio. Ar jie teisūs?
Vienas iš populiariausių gėrimų yra alus. Jame nedaug alkoholio, bet gausu biologiškai aktyvių medžiagų ir jų deriniai su kitais alkoholiniais gėrimais gali būti neprognozuojami. Todėl alų reikia gerti vieną.
Sausame vyne yra antioksidantų ir virškinimą gerinančių medžiagų, o raudonajame – ir rauginių medžiagų. Bet nuo jame esančių junginių kitą dieną skauda galvą. Todėl vyno su kitais gėrimais geriau nemaišyti.
Spirituotame vyne arba likeryje daug cukraus, kuris stimuliuoja alkoholio pasisavinimą ir dehidraciją. Be to, šiuose gėrimuose yra gana daug alkoholio, todėl reikia jį gausiai užgerti skysčiais (pavyzdžiui, arbata) arba naudoti tik kokteiliams. Kokteilių su džinu burbuliukai gerina alkoholio pasisavinimą ir greičiau apsvaigina. Todėl alkoholinių gėrimų negalima gerti su gazuotais gėrimais. Išimtis yra tik šampanas (prancūzai nuo seno jį maišo su uogų likeriu).
Svarbiausi konjako, viskio, tekilos ir romo komponentai yra spiritas ir vanduo, todėl juos galima maišyti su nepavojingais gėrimais. Juos vienus reikia gerti labai saikingai, nes jie kenkia kepenims. Konjaką rekomenduojama gerti labai mažais kiekiais, o kitus minėtus gėrimus patartina skiesti. Degtinė pagaminta iš spirito ir vandens. Ji nei skani, nei naudinga, todėl rekomenduojama tik kokteiliams gaminti.
Be abejo, alkoholiniuose gėrimuose yra ir etilo spirito – organinio tirpiklio, tirpdančio riebalus. Mažos etilo spirito dozės nekenkia, nes tirpdo ant kraujagyslių sienelių susiformavusias cholesterolio plokšteles ir saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Bet didelės spirito dozės neigiamai veikia nervinių ląstelių membranas – neuronus. Dėl alkoholio pertekliaus sutrinka šių ląstelių veikla, ir tuomet pakinta žmogaus elgsena: nuo paprasčiausio pažvalėjimo ir plepumo iki koordinacijos ir sąmonės praradimo.
Apie alkoholio poveikį
Vienų žmonių organizmas labai jautrus etanoliui, o kitų – labai nejautrus. Nejautrumas etanoliui gali būti besivystančio alkoholizmo požymis. Girtėjama priklausomai nuo alkoholio kiekio kraujyje (promilės):
0,2 – maloni šiluma ir atsipalaidavimas; 0,5 – atsipalaidavimas ir dėmesingumo sumažėjimas; 0,8 – pastebimi koordinacijos sutrikimai ir neadekvatus mąstymas; 1 – garsi kalba, savikontrolės sutrikimas, padidėjęs jaudrumas, reakcijų sulėtėjimas (daugumai suaugusių vyrų tai būdinga išgėrus maždaug 150 ml stipraus gėrimo arba 600 ml sauso vyno); 1,5 – pusiausvyros sutrikimas (akivaizdus girtumas); 3 – galimas sąmonės praradimas; 4 – galimas sąmonės praradimas, kvėpavimo sustojimas; mirtis; 5 – kvėpavimo sustojimas; mirtis.
Kraujas išnešioja alkoholį po visą kūną, todėl jis po kiek laiko patenka į kepenis. Čia fermentų veikiamas etilo spiritas virsta formaldehidu, jis apnuodija organizmą ir sukelia pagirias. Jis pasišalina su šlapimu ir prakaitu. Tuomet savijauta pagerėja.
Kaip išvengti pagirių sindromo
Jeigu alkoholis pasisavinamas pamažu, kasos fermentai suspėja jį neutralizuoti: nuotaika ilgam pagerėja, o savijauta nepablogėja. Bet jeigu didelė dozė spirito suvartojama greitai, fermentai nesuspėja jo apdoroti, todėl apsinuodija visas organizmas ir labai pablogėja savijauta.
Alkoholio pasisavinimo trukmė priklauso ir nuo maisto. Anksčiau buvo manoma, kad norint ilgiau išlikti blaiviam, reikia iš anksto užvalgyti riebaus maisto. Bet riebalai padidina kepenims tenkamą krūvį, todėl geriau suvalgyti bulvių, makaronų – sudėtingųjų angliavandenių.
Kiekvienas alkoholinis gėrimas skatina skysčių pasišalinimą ir kenkia kepenims, todėl reikia kartu su juo gausiai gerti sultis, kuriose esantys vitaminai palankiai veikia kepenis. Tinka ir mineralinis vanduo, nes būtina papildyti su šlapimu pasišalinusių natrio bei kalio jonų atsargas. Jei iš vakaro gėrėte alkoholio, rytą reikia pirmiausia išgerti 2-3 stiklines vandens.
Kaip gydytis
Jeigu po vaišių rytą jaučiatės blogai, stenkitės sau padėti.
Gerkite kuo daugiau skysčių: mineralinio vandens, kuris sumažina dehidraciją ir papildo natrio bei kalio kiekį; rūgščių vaisių sulčių, kurios palankiai veikia „pavargusį“ skrandį, aprūpina jį vitaminais.
Vartokite vaistus, pagerinančius kepenų veiklą; valgykite kiaušinienę, nes organizmui labai reikia medžiagų, kovojančių su laisvaisiais radikalais.
Jeigu skauda galvą, vartokite aspiriną arba analginą. Paracetamolis šiuo atveju netinka, nes padidina kepenims tenkamą krūvį. Valykite organizmą: gerkite karštus gėrimus su medumi, pagulėkite šiltoje vonioje arba nueikite į sauną.
Geriant saikingai vyne esantys antioksidantai saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir vėžio. Nedidelės alkoholio dozės sumažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Kaip gydosi kitos tautos
Mūsų tautiečiai nuo seno linkę pagirias gydyti raugintų kopūstų sultimis. Persivaišinę italai kitą rytą vartoja tik baltus produktus (ryžius, makaronus, baltąjį vyną) ir vengia raudonų (pomidorų, dešrų, raudonojo vyno). Singapūro gyventojai pagirias gydo žolynų sriuba su ženšeniu. Mongolai nepusryčiavę išgeria stiklinę pomidorų sulčių ir suvalgo marinuotą avies akį.
Haičio gyventojai pasikliauja magija: į išgerto butelio kamštį susmeigia 13 smeigtukų juodomis galvutėmis. Puerto Rike rekomenduojama trinti pažastis perpjauta citrina, laikant ją ta ranka, kuri kilnojo stikliuką. Suomiai rytą eina į sauną ir valgo marinuotą silkę, užgerdami ją alumi.
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”